D. Grybauskaitė atidavė balsus prezidento rinkimuose ir viename iš dviejų referendumų

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį palinkėjo žmonėms išsirinkti naują šalies vadovą pagal tai, „ką sako protas ir širdis“. Šalies vadovė taip pat dalyvavo dvigubos pilietybės referendume, o dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo biuletenio nepaėmė.

D. Grybauskaitė tvirtino balsavusi už „geriausią“. „Balsavau už geriausią, to linkiu kiekvienam Lietuvos piliečiui – pasirinkti pagal tai, ką sako protas ir širdis“, – žurnalistams antradienį sakė D. Grybauskaitė, dalyvavusi išankstiniame balsavime.

Šalies vadovė teigė besitikinti, kad naujasis prezidentas laikysis Konstitucijos ir dirbs Lietuvos žmonių naudai ir interesams.

Prezidento rinkimuose dalyvauja socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis.

Šio posto taip pat siekia „valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

D. Grybauskaitė antradienį tuo pačiu atsisakė dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir balsavo referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, tačiau savo pasirinkimo neatskleidė.

Šalies vadovė pareiškė, kad referendumas dėl parlamentarų mažinimo nuo 141 iki 121 yra beprasmis. „Sumažinus keliais Seimo nariais Seimo narių skaičių nei Seimo darbo kokybė pagerės, nei reputacija“, – žurnalistams sakė išankstiniame balsavime dalyvavusi D. Grybauskaitė.

Ji taip pat paragino žmones balsuoti pilietybės referendume, bet nepasakė, kaip balsavo pati. „Esame jau seniai diskutavę, kad būtina šį klausimą spręsti referendumu, todėl ir dalyvavau jame ir kviečiu visus dalyvauti“, – kalbėjo prezidentė.

Šiame referendume siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.

Šiuo metu dviguba pilietybė emigravusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo leidžiama griežtesniais išimtiniais atvejais.

13 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Joninių savaitgalis Kaune: degant laužams skambės nemokami koncertai

Kaune prasiautė audra: gatvėse tvinsta šuliniai, plaukia automobiliai (papildyta)

Briuselyje galutinai sutarta dėl grandiozinio strateginės reikšmės projekto

Po žaibo smūgio Šilainiuose užsiliepsnojo gyvenamasis namas (papildyta)

Praneša skaitytojai: Ateities plentą semia (papildyta)

Tėvai lengviau atsikvėpė: V. Bacevičiaus mokyklos byloje nereikės dengti savivaldybės išlaidų

Kaune - galimybė „pasimatuoti“ palaimintojo batus

Kauno rajono gyventojai gyvena kaip akmens amžiuje: nerimauja dėl infekcijų

Slapto tyrimo vaisius: Kaune sulaikyti amfetamino platintojai

Eurostatas: maisto kainos Lietuvoje – vienos mažiausių ES