Motinos dienos proga devyniose įkalinimo įstaigose nuteistieji dalyvavo iniciatyvoje „Laiškas mamai“ – brangiausiam žmogui jie rašė nebetelpančius krūtinėje žodžius, kurie dėl gyvenimo scenarijaus nebuvo ištarti.
[galerija kiek=”4″]
Iniciatyva „Nuteistųjų laiškai mamoms“ skelbia už širdies griebiančią mintį – „Mamos neilgai laiko mus už rankos, bet amžiams apsigyvena mūsų širdyse“.
Kaliniai dalinosi jautriomis mintimis, skirtomis savo mylimoms mamoms, kurias išdėstė laiškuose.
Iš nuteistojo laiško mamai: „Mamyte, aš – laisvas, nepaisant tvorų, grotų, sienų, geležinių durų ir režimo. Nors iki tol, kol išlaisvinau mintis, teko daug iškęsti“.
Kitas nuteistasis rašė: „Kiekvieną vakarą, užmerkdamas akis, aš vis bandau atminti tą skausmą iš tavęs, kuriuo nuklojau tavo žemę, mama. Išgerti ašarų upes, kuriose skendo tavo akys senos ir tavo skruostus, išvagotus tūkstančiais raukšlių, kiekvieną naktį vis bandau aš pabučiuoti…“
Iš nuteistojo laiško mamai: „Iškęsiu visą skausmą, liūdesį ir šaltį, vienatvė mano draugė bus. Išpirksiu aš visas kaltes sūrioj vienatvėj dėl padarytų nuodėmių savų. Jau nebedaug man liko, mama. Prašau, tiktai, sulauk manęs!“.
