Pastebima, kad akių ligos nuolat jaunėja, o to neįvertinantys pacientai, suprastėjusią regą bando kompensuoti vis stiprindami savo akinių stiklus. Vis dėlto, tai tikrosios problemos neišsprendžia, o uždelsta akių liga su savimi gali atnešti itin skaudžias pasekmes. Kaip vieną tokių, sparčiai jaunėjančių akių ligų gydytojai įvardina kataraktą, iki šiol vyresniems žmonėms būdingu laikytą akies lęšiuko sudrumstėjimą.
Respublikinės Kauno ligoninės akių ligų gydytojas, mokslų daktaras Remigijus Gricius teigia, kad vos pastebėję regos sutrikimus, nepriklausomai nuo savo amžiaus, pacientai privalo kreiptis į pažangia aparatūra ir žiniomis apsiginklavusius akių ligų gydytojus. Anot oftalmologo, uždelsus tokias ligas kaip katarakta, pasekmės gali būti skaudžios.
„Katarakta yra viena dažniausių akies ligų, įprastai pasireiškianti vyresniame amžiuje. Natūraliai skaidrus žmogaus lęšiukas pradeda drumstėti, taip pablogindamas matymą su viena arba abejomis akimis iš karto. Kataraktai progresuojant, nesiėmus reikalingo gydymo, žmogus regėjimą gali prarasti visiškai“, – sako Respublikinės Kauno ligoninės gydytojas oftalmologas Remigijus Gricius.
Pasak gydytojo, lęšiukas, kaip ir mūsų oda, kūnas ar plaukai, kinta su amžiumi, priklausomai nuo patiriamo streso, neteisingo gyvenimo būdo ar neigiamo aplinkos poveikio. Nors įprasta manyti, kad katarakta yra vyresnio amžiaus žmonių problema, oftalmologas pastebi – kasmet lęšiukas keičiamas vis didesniam skaičiui jaunų pacientų.
„Pastebėta, kad ši liga jaunėja. Seniau ji pasireikšdavo tik vyresnio amžiaus žmonėms, o dabar sudrumstėjusius lęšiukus dažnai tenka keisti ir 20-40 metų amžiaus žmonėms. Šiems pokyčiams daug įtakos turi mūsų gyvenimo būdas – tai ką valgome ir geriame, oro tarša“, – sako R. Gricius.
Gydytojas pabrėžia, kad pradėjus ryškėti pirmiesiems regos pakitimams, pacientai visų pirma turi kreiptis ne į optometrijos centrus, bet gauti šeimos gydytojo siuntimą vizitui į oftalmologo kabinetą.
„Iš pirmo žvilgsnio akiniai gali būti logiškas sprendimas suprastėjusiai žmogaus regai, tačiau labai dažnai jie nepašalina tikrosios problemos. Dėl šios priežasties, pastebėjus pakitimus, būtina apsilankyti ne kur kitur, o pas akių gydytoją. Akių ligoms nustatyti naudojame ne vieną ir ne du specialius diagnostinius aparatus, pasitelkiame patirtį ir žinias, sukauptas apie galimas akių ligas bei jų simptomus“, – sako gydytojas oftalmologas.
Pirmieji kataraktos požymiai – suprastėjusi rega, akis gaubti pradėjusi migla ir regos ryškumo praradimas. Siekiant atstatyti regos pakitimus ir užkirsti kelią kataraktai, pacientui turi būti atlikta akies lęšiuko keitimo operacija.
Vieninteliai naudoja pažangiausius lęšiukus Lietuvoje
Bene moderniausi kataraktos gydymo metodai šiandien yra taikomi Respublikinėje Kauno ligoninėje. Šiemet, Aukštuosiuose Šančiuose įsikūrusi gydykla tapo pirmąja valstybine gydymo įstaiga Lietuvoje, kataraktos gydymui pasitelkusi naujausius ir rinkoje pažangiausius intraokulinius lęšiukus.
„Naujieji lęšiukai skirti būtent kataraktai gydyti. Džiaugiamės būdami pirmąja valstybine gydymo įstaiga, šį itin pažangų dirbtinį lęšiuką galėdami pasiūlyti savo pacientams“, – sako gydytojas R. Gricius.
Oftalmologas pažymi, kad vienas svarbiausių šio naujojo dirbtinio lęšio privalumų, lyginant su jo pirmtakais, yra gerokai lengvesnė operacijos eiga. Atitinkamai – ir paprastesnis gijimas bei sumažėjusi komplikacijų rizika.
„Su šiuo dirbtiniu lęšiuku, operacijos metu reikalingas vos kelių milimetrų pjūvis. Per jį patenkama į akies vidų, pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas ir į jo vietą įstatomas naujasis. Operacijos pradžioje įleidžiame tirštą medžiagą, kuri apsaugo akį iš vidaus ir sumažina komplikacijų riziką naujojo lęšiuko implantavimo metu“, – sako gydytojas oftalmologas.
Respublikinėje Kauno ligoninėje pradėti taikyti naujieji intraokuliniai lęšiukai išsiskiria ir kaip stabiliausia lęšių platforma, leidžianti geriausiai prognozuoti pooperacinius rezultatus. Anot gydytojo, jų dėka išvengiama antrinės kataraktos atsiradimo rizikos, kuri iki šiol, yra dažniausia lęšiuko keitimo komplikacija. Lęšiukas nė kiek nedirgina akies vidaus, o gydymui nėra reikalingas lazeris, keliantis tinklainės paburkimo ar atšokos riziką.
„Naujieji lęšiukai pagerina ir matymą. Jų filtras pagamintas taip, kad sukurtų kontrastinį jautrumą, tad nors dienos šviesoje aiškaus skirtumo nebūtų, tačiau blogomis sąlygomis žmogus matys geriau, nei su jų pirmtakais. Apskritai, lęšiukas įstatomas visam gyvenimui. Juokaujame, kad galima suteikti šimto metų garantiją“, – sako R. Gricius.
Operacijai pakanka keliolikos minučių
Kalbėdamas apie lęšiuko keitimo operacijos eigą, oftalmologas teigia, kad jos trukmė gali varijuoti nuo keliolikos minučių iki valandos ir daugiau. Tai, pasak R. Griciaus, priklauso nuo ją atliekančio specialisto.
„Šioje srityje dirbu keturiasdešimt metų, tad asmeniškai man tokio tipo operacijai pakanka keliolikos minučių. Kitiems gali prireikti ir valandos, ar net daugiau. Žinoma, kuo ilgiau operacija atliekama, tuo labiau į ją reaguoja ir akis – prabėga daugiau skysčių, o pjūvis būna atviras ilgesnį laiko tarpą. Tad, atitinkamai, padidėja komplikacijų rizika“, – sako gydytojas.
Gydytojas pažymi, kad naujosios kartos intraokuliniai lęšiukai taip pat paspartina ir darbą operacijos metu.
„Įprastai lęšiukas ir injektorius gamintojų būdavo pateikiamas skirtingose dėžutėse, tad jau atlikus akies pjūvį, užgaišdavome, kol iš dėžutės pincetu išimdavome lęšiukus ir įdėdavome į injektorių. Naujųjų lęšių atveju, injektorius ir lęšiukas iš karto yra vienoje pakuotėje. Pakanka lengvai spustelėti mygtuką ir jis pats įeina į akies vidų“, – pasakoja R. Gricius.
Kataraktos pašalinimo operacija su dirbtinio lęšiuko implantacija yra sudėtinga mikrochirurginė operacija. Vis dėlto, šios operacijos įkainiai Lietuvoje yra gerokai mažesni nei kitose Europos Sąjungos valstybėse
„Tokio tipo operacija atliekama naudojantis mikroskopu, viskas vyksta akies viduje. Kiekvienas, net ir pats mažiausias, paciento judesys gali turėti įtakos operacijai. Dėl šios priežasties, siekiant apsisaugoti nuo bet kokios rizikos, operacijos metu dažniausiai dalyvauja ir anesteziologas, pacientui taikantis pilną narkozę“, – sako R. Gricius.
Paklaustas apie laiką, reikalingą atsistatyti po šios lęšiuko keitimo operacijos, gydytojas ramina, kad didžioji dalis pacientų gerai mato ir jaučiasi jau kitą dieną. Kai kurie jų – net ir keliauja į darbą.
„Gijimo procesas priklauso nuo pjūvio, tad kuo mažesnis pjūvis, tuo greitesnis gijimas ir geresnis matymas. Kelių milimetrų pjūvio gijimo procesas dažniausiai trunka kelias dienas, nors, žinoma, tai priklauso ir nuo visos akies būklės, pakitimų dugne, tinklainėje bei bendros sveikatos“, – sako gydytojas oftalmologas.
Gydosi pacientai iš visos Lietuvos
R. Gricius pažymi, kad Respublikinės Kauno ligoninės pacientai gali rinktis iš daugybės skirtingo tipo dirbtinių lęšiukų. Kai kurie jų ligonių kasų kompensuojami visiškai, pažangiausieji – tik iš dalies.
„Reikalingas lęšiuko tipas įvertinamas individualiai, o konkretų produktą pacientas pasirenka pagal savo finansines galimybes. Dažniausiai dedame lęšiukus, pagerinančius regą į tolį, o matymui iš arti skiriame akinius. Tačiau turime ir tokių lęšiukų, su kuriais galima matyti tiek į tolį, tiek iš arti visai be akinių“, – sako gydytojas.
R. Gricius primena, kad gydytis Respublikinėje Kauno ligoninėje gali pacientai iš visos Lietuvos – pakanka šeimos gydytojo siuntimo. Paklaustas apie eiles lęšiuko keitimo operacijai atlikti, įvardija mėnesio laikotarpį, nors, pažymi, kad jau šiuo metu yra suplanuotų operacijų ir ateinančiam rudeniui.
„Kasdien Respublikinėje Kauno ligoninėje atliekame po keliolika lęšiuko keitimo operacijų. Pacientai specialiai čia atvyksta iš skirtingų Lietuvos miestų ir regionų“, – sako gydytojas oftalmologas R. Gricius.
Pažangiausia aparatūra akių ligų diagnostikai
Respublikinės Kauno ligoninės oftalmologai įsisavina ne tik modernius lęšiuko keitimo metodus, bet ir yra aprūpinti naujausia diagnostine aparatūra. Su ja dirba beveik dešimties patyrusių gydytojų oftalmologų komanda. Vienas jų, ligoninės akių ligų kabineto pradininkas, profesorius Alvydas Paunksnis teigia, kad ligoninės specialistų komanda yra pajėgi diagnozuoti ir gydyti didžiąją dalį net ir sudėtingiausiųjų akių ligų.
„Klinikoje turime moderniausią techniką, kuri gali būti reikalinga akių ligoms diagnozuoti. Tai tokie prietaisai kaip optinis koherentinis lazerinis tomografas, kuriuo galime įvertinti akies tinklainę regos nervą bei geltonąją dėmę, intraokulinių lęšių paskaičiavimo prietaisas, kompiuterinis perimetras, skirtas ankstyvajai glaukomos diagnostikai. Taip pat, ultragarsinė diagnostinė aparatūra“, – sako Respublikinės Kauno ligoninės profesorius, akių gydytojas Alvydas Paunksnis.
„Dėka modernios aparatūros ir stiprios 8 gydytojų oftalmologų komandos, ligoninėje galima atlikti beveik visas įmanomas operacijas. Tačiau nuolat dirbame, mezgame naujus ryšius ir planus tam, kad mus pasiektų vis nauja, gydymo galimybes dar labiau plėsti leidžianti technika“, – sako akių ligų gydytojas, profesorius A. Paunksnis.
Atlikti gydymą ar pasikonsultuoti su Hipodromo gatvėje 13, Aukštuosiuose Šančiuose dirbančiais Respublikinės Kauno ligoninės specialistais gali kiekvienas šalies gyventojas. Vizitui reikalingas tik šeimos gydytojo siuntimas.
