Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius gaisrų skaičius Kaune jau perkopė du šimtus atvejų. Ugniagesių atstovai išskyrė penkis dažniausius ugnies įsiplieskimo židinius. Už vieną iš jų gali tekti pakloti ir nemenką sumelę šlamančių ar netekti paskirtos išmokos.
Lyginant šių ir 2018-ųjų metų balandžio mėnesio Kaune kilusių gaisrų statistinius duomenis, pastebima mažėjimo tendencija. Iš viso mieste 2019 metais užfiksuota 216 gaisrų atveju, kai tuo tarpu tuo pat metu pernai ugniagesiai vyko į 288 liepsnojančių iškvietimų.
„Laimei, atsižvelgiant į pirmųjų keturių 2019-ųjų metų mėnesių duomenis, gaisruose Kauno mieste nėra žuvusių žmonių. Pernai minėtu laikotarpiu dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų žuvo 2 asmenys, neatsargus rūkymas nusinešė vieną gyvybę, taip pat vieno asmens gyvybė užgeso dėl neatsargaus elgesio“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.
Dažniausiomis šiųmečių gaisrų priežastimis tampa: neatsargus žmogaus elgesys, pašalinis ugnies šaltinis, žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas. Taip pat krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai arba elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijų gedimai.
Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu
Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Šiemet Kauno ugniagesiai 32 kartus vyko į gaisravietę gesinti degančios žolės, ražienų augalininkystės atliekų. Tiek pat šio pobūdžio iškvietimų fiksuota ir pernai.
„Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas užtraukia baudą nuo 30 iki 350 eurų. O ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.“, – sako D. Vaitkevičienė.
Pasak jos, draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
Taip pat draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
„Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas. Kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų“, – priminė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė.
Kambarys sudega per penkias minutes
Anot D. Vaitkevičienės, gaisro lengviau išvengti, nei jį užgesinti. Maždaug per 5 minutes gali sudegti kambarys, per maždaug 15 minučių ugnis gali sunaikinti nedidelį vienaukštį namą.
„Kuo namuose daugiau daiktų, tuo ugnis turi daugiau kuro ir degimas vyksta greičiau. Ugnies degimui taip pat reikalingas deguonis, vėjas ją įpučia, tad jei sukelsime skersvėjus, tai paskatins ugnies plitimą“, – įspėja Kauno apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė.
Kilus gaisrui svarbiausia nepasiduoti panikai ir skubėti kviesti pagalbą skambinant Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112. Būtina praneši šiuos dalykus: tikslią įvykio vietą, įvykio pobūdį bei ar degančiame pastate yra likusių žmonių.
Įvardijo būdus, kaip saugiai palikti gaisravietę
„Gaisre žmonių tyko trys pagrindiniai pavojai: liepsna, karštis bei dūmai. Dūmai yra pavojingiausias gaisro veiksnys, nes vos keletą kartų jų įkvėpus, asmuo gali prarasti sąmone ir nespėti išsigelbėti“, – sako D. Vaitkevičienė.
Bet kokios nelaimės atveju pagrindiniai žmonių veiksmai yra pagalbos iškvietimas ir evakuacija į saugią vietą. „Evakuojantis žmogus turėtų atsižvelgti į pagrindinius principus: nepanikuoti, skubėti tiesiai į lauką, neiti per dūmus, nesinaudoti liftais, išeidami uždaryti duris, negrįžti į degantį pastatą bei išėję likti sutartoje vietoje“, – vardija žinovė.
Pasak pašnekovės, jeigu durys, pro kurias turima eiti, – uždarytos, vertėtų įsitikinti, kad kelias saugus. Tuo atveju, kai durys – karštos, patariama pasirinkti atsarginį kelią.
Taip pat, jeigu išėjimo kelyje jau yra dūmų, bet iki laiptinės netoli – asmeniui reikėtų užsidengti veidą drabužiais ar sudrėkinta nosine ir pasilenkus skubėti išėjimo link. Jeigu tenka eiti per uždūmintą patalpą – šliaužkite!, – pridūrė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistė.
Jeigu karštis, dūmai ar liepsna užblokavo išėjimus, vertėtų užsidaryti duris ir pranešti apie save – skambinant ugniagesiams, mojuojant pro langus ar pakabinant lange ryškų drabužį, pataria ji.
