Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį „Žinių radijuje“ pareiškė, kad nėščiosioms įstatymu reikėtų uždrausti vartoti alkoholį, tačiau kaip praktikoje reikėtų įgyvendinti tokį draudimą nežino nei Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nei kiti Seimo nariai.
„Man sunku įsivaizduoti, kaip galima realizuoti draudimą vartoti alkoholį besilaukiančioms moterims, todėl, kad mes tada tiesiog susiduriame su problema, kas ir kokiais metodais nustatinės, kad moteris laukiasi. Ar mes reikalausime nėštumo testą daryti prie kasų perkant alkoholį? Tiesiog skamba paradoksaliai“, – Seimo pirmininko pasiūlymu stebėjosi parlamentarė Dovilė Šakalienė.
DELFI ji teigė, kad praktikoje taikyti tokių sankcijų būtų neįmanoma dar ir dėl to, kad moterys turi skirtingas figūras ir iš akies vertinant, ar moteris nėščia, ar ne – galima smarkiai apsirikti. Be to, atkreipia dėmesį D. Šakalienė, Lietuvoje ir dabar galioja teisės aktai, saugantys dar negimusį kūdikį, tačiau praktiškai tai neveikia dėl paslaugų trūkumo ir prieinamumo.
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė jau ruošia kitokį pasiūlymą – priverstinį gydymą priklausomybę turinčioms besilaukiančioms moterims. O apie draudimus prabilęs V. Pranckietis taip pat keičia savo poziciją.
V. Pranckietis atsitraukia
V. Pranckietis trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje sakė, kad yra kuriama įstatyminė bazė, kuri turėtų apsaugoti dar negimusius kūdikius nuo alkoholiu piktnaudžiaujančių motinų. Parlamento vadovas užsiminė, kad siekiant, jog nepasikartotų visuomenėje rezonansą sukėlusios girtų gimdyvių istorijos, bus išleistas įstatymas, kurio objektas – draudimas besilaukiančiai moteriai gerti alkoholį.
„Tai (draudimas besilaukiančioms moterims gerti – ELTA) ir gali būti įstatymo objektas“, – sakė V. Pranckietis.
„Manau, kad ta diskusija, kuri prasidėjo net ne praėjusią savaitę, bet dar ir anksčiau, ji turės rezultatus, ir tai turėtų atsispindėti įstatymų bazėje“, – pridūrė Seimo vadovas.
Kiek vėliau V. Prackiečio padėjėjas Paulius Žeimys pasidalino platesne Seimo pirmininko pozicija. Joje jau teigiama, kad „kol kas imtis greitų sprendimų ar draudimų nesiruošiama“.
„Šiuo metu negimusių kūdikių apsauga yra klausimas, reikalaujantis dar daug diskusijų. Seimo pirmininko tikslas yra tokias diskusijas skatinti. Jeigu diskusijų rezultatai vestų prie teisės aktų keitimo – Seimo pirmininkas sieks, kad tai ir būtų padaryta.
Kol kas nėra ruošiamasi imtis greitų sprendimų ar draudimų, tačiau siekiama išsiaiškinti kokiomis priemonėmis geriausiai galima apsaugoti dar negimusį kūdikį nuo jo sveikatos sutrikdymo. Tai yra ypač aktualu kalbant apie būsimų mamų priklausomybes, alkoholio vartojimą. Seimo pirmininkas skatina atsakingas institucijas daugiau diskutuoti ir imtis priemonių bei teikti siūlymus“, – teigiama DELFI pateiktame atsakyme.
Jame taip pat priduriama, kad šį klausimą V. Pranckietis penktadienį aptars su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.
Prie kiekvienos girtaujančios nėščiosios siūlo pastatyti po socialinį darbuotoją
„DELFI dienoje“ viešėjęs Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad Seimo pirmininko idėją drausti gerti pastojusioms įgyvendinti praktikoje būtų sunku.
„Aš pirmiausiai kalbėčiau net ne apie draudimą, nes jį būtų sudėtinga realizuoti. Jeigu yra jauna šeima, kuri planuoja susilaukti vaikų, tai dar net ir nėra ką drausti, tai yra sąmoningumo klausimas. Jeigu yra galimybė pastoti, tai tokia moteris jau tuo metu turėtų atsisakyti alkoholinių gėrimų vartojimo, tai čia dar nėra net ką drausti.
Apie kažkokius draudimus, apie įstatymų reglamentavimą mes šnekame tuomet, kai jau yra aišku, kad yra laukiamasi. Sakykime, moteris, kuri negeba nutraukti vartojimo dėl priklausomybės, kaip tokiu atveju elgtis? Ar gali būti taikomas priverstinis gydymas ar panašiai? Čia yra diskusijų klausimas, iš tikrųjų, nelengvas, todėl kad tokių indikacijų pačiai mamai, jai grėsmės gyvybei tuo metu nebus, bus grėsmė vaikui“, – kalbėjo A. Veryga.
Paklaustas, ar nebūtų paprasčiausias kelias nėščiosioms tiesiog uždrausti pirkti alkoholinius gėrimus, kaip kad buvo uždrausta sekmadieniais nuo 15 val. ir asmenims iki 21 m., A. Veryga tikino, kad tai – neįgyvendinamas variantas.
„O kaip jūs nustatysite? Paskutinėmis nėštumo savaitėmis arba mėnesiais galbūt ir pamatysite, bet nebūtinai ji perka sau, kaip įrodysit, kad ji tą gėrimą vartos pati ir panašiai“, – teigė ministras.
Jis siūlė žiūrėti į „turtingesnių šalių“ praktiką ir prie kiekvienos girtaujančios nėščiosios pastatyti po socialinį darbuotoją.
„Yra ir paprastesnių būdų, apie ką galima, ir, manau, reikėtų šnekėti. Šalys, kurios turtingiau gyvena ir randa išteklių, jos prie tų problemiškiausių moterų, vartotojų, kurios turi priklausomybę, praktiškai prie kiekvienos tokios moters yra pristatomas toks kaip socialinis darbuotojas, kuris jau nepaleidžia iš akių.
Kai tik yra identifikuojama, kad moteris laukiasi, na ji kreipiasi arba į gydytoją, yra pastebima, kad ji vartoja, negali nutraukti, yra prižiūrima iki tol, kol pagimdo vaikelį. Nebūtinai ją ten kur nors uždaryti, nes žiauroka, sutikit, devynis mėnesius, na ne devynis, kai jau pastebima, kad laukiasi, kažkur uždarinėti, izoliuoti“, – „DELFI dienoje“ kalbėjo A. Veryga.
Siūlys įvesti priverstinį gydymą girtaujančioms nėščiosioms
Tuo tarpu R. Šalaševičiūtė sutinka, kad švietimas ir prevencija yra svarbu, tačiau tai esą ne visada padeda, todėl, jos įsitikinimu, kartais valstybė turi įsikišti ir į privatų šeimos gyvenimą, kai kyla rizika dar negimusio vaisiaus sveikatai ar gyvybei.
Parlamentarė tikino, kad šios problemos sprendimą ji jau buvo pasiūliusi prieš kelerius metus, tačiau panaikinus Narkologinės priežiūros įstatymą ir priėmus Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą parlamentarės siūlymai dėl priverstinio gydymo priklausomybę turinčioms nėščiosioms taip ir nebuvo apsvarstyti. Ji juos ketina teikti iš naujo.
„Jis (įstatymo projektas – DELFI) buvo numatęs, kad tie asmenys, kurie turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, gali būti priverstinai hospitalizuojami, kai yra abstinencijos būklė, kai tiesiog žmogų neigiamai veikia, jis girtauja ilgiau nei mėnesį ir dar buvo numatyta viena sąlyga, kad kartu su priklausomais asmenimis gyvena kiti artimi giminaičiai, kurie patiria psichologinį, fizinį smurtą. Tai kelia grėsmę aplinkinių gyvybėms, pridaro finansinių nuostolių. Ir kad tokie asmenys gali padaryti esminę žalą savo sveikatai ir gyvybei.
Atskira 7 straipsnio dalimi buvo įrašyta – nėščioji gali būti priverstinai hospitalizuota, jeigu dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.
Tokia nuostata buvo įrašyta todėl, kad aš dar būdama vaiko apsaugos kontroliere lankiausi Vilniaus kūdikių namuose ir, jeigu dar 2005-2006 m. buvo teigiama, kad Lietuvoje gimusių su alkoholio sindromu yra 4-5 kūdikiai, tai aš vien ten jau mačiau aštuonis vaikelius, kurie nei vaikystės, nei jaunystės, nei perspektyvos normaliam gyvenimui neturi“, – aiškina R. Šalaševičiūtė.
Projekte, anot jos, buvo numatyta ir kaip turi atrodyti priverstinis gydymas, jis esą būtų skiriamas tik teismo sprendimu.
„Numatyta, kad per tris dienas turi kreiptis gydymo įstaigos vadovas. Labai aiškiai yra įvardyta ir kitas dalykas, kad tokia moteris ir kiti, kurie yra priklausomi, gavus teismo leidimą turi būti gydomi, arba, kitaip sakant, suteikiama stacionari medicininė pagalba iki 20 dienų. Po to tas pacientas turi būti iš karto siunčiamas psichosocialinei reabilitacijai“, – projekto nuostatas, kurias, kaip teigė, vėl siūlys įtvirtinti Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, vardijo R. Šalaševičiūtė.
Pasak Seimo narės, projekte taip pat numatyta, kad į specialistus dėl priklausomybės galės kreiptis ne tik pats asmuo ar jo įstatyminis atstovas, bet ir ir šeimos nariai, artimieji, giminaičiai, policija, socialinis darbuotojas, vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
„Čia turima omeny ir tais atvejais, kada girtauja vyrai, moterys, bet taip pat viskas priskiriama ir nėščiosioms“, – tikina pašnekovė.
Vertindama V. Pranckiečio pasisakymą apie draudimą vartoti alkoholį besilaukiančioms, R. Šalaševičiūtė teigė neįsivaizduojanti, kaip tai būtų įmanoma padaryti.
„Mes turime draudimus tiems asmenims, kurie dėl amžiaus negali vartoti, tai čia ir yra kriterijus. Uždraudėme iki 21 metų ir viskas. Aš neįsivaizduoju, kad įstatymiškai būtų galima formuluoti tokią nuostatą, kad uždrausti nėščioms moterims vartoti alkoholį“, – stebėjosi parlamentarė.
D. Šakalienė: tikroji problema visai kitur
Rengdama įstatymo projektą, kuriuo buvo siūlyta įteisinti priverstinį gydymą priklausomybę turintiems asmenims, o tarp jų ir nėščiosioms, Seimo narė esą rėmėsi Skandinavijos šalių pavyzdžiais.
„Pavyzdžiui, Norvegijos savivaldybių sveikatos ir priežiūros paslaugų įstatyme yra numatyta, kad „nėščioji gali būti patalpinta į gydymo įstaigą, jei dėl jos piktnaudžiavimo atitinkamomis medžiagomis kyla kūdikio apsigimimo galimybė“. Švedijoje priverstinis gydymas gali būti skiriamas, kai „asmeniui dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nepadeda įprastinės socialinės paslaugos ir dėl to asmuo kelia grėsmę savo fizinei, psichinei sveikatai, rizikuoja sugriauti savo gyvenimą, padaryti žalą sau, savo artimiesiems“ ir taip toliau“, – kitų šalių įstatymus cituoja R. Šalaševičiūtė.
Vis dėlto D. Šakalienė mano, kad pirmiausiai reikėtų užtikrinti tinkamą priklausomybės nuo alkoholizmo gydymą ir jo prieinamumą, o ne kalbėti apie draudimus.
„Mes šiandien turime problemą, kad nemažai Lietuvos regionų prieinamumas priklausomybės ligų gydymui iš tiesų yra labai žemas, t.y., žmonės turi laukti ištisus mėnesius, kad galėtų gauti vietą. Mes kalbame apie tai, kad gydymui stacionare pagal „Minesotos“ programą lovų skaičius visai Lietuvai yra labai ribotas, tai ką pakeis praktinėje situacijoje draudimas?“ – retoriškai klausė D. Šakalienė.
Ji teigė, kad pirmiausiai reikia spręsti paslaugų prieinamumo problemą, o tai šiuo metu, pasak pašnekovės, nėra daroma. Seimo pirmininko mintį dėl draudimo alkoholį vartoti nėščiosioms parlamentarė vadino „žiūrėjimu ne iš tos pusės“.
„Jeigu mes žiūrime iš teisinio reguliavimo pusės, tai šiandien dienai tiek Vaiko teisių konvencijoje, kuri ratifikuota Lietuvoje, yra numatyta tam tikra vaiko teisinė apsauga ir iki gimimo. Konvencijoje numatyta, kad atsižvelgiant į vaiko fizinį ir psichinį nebrandumą reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat ir teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo.
Taip pat ir mūsų Vaiko teisių apsaugos pagrindų naujajame įstatyme 4 straipsnio 6 punktas numato, kad kiekvienam vaikui tiek iki gimimo, tiek jam gimus turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis. Tai mes turime pagrindą, kuriuo remiantis galime bandyti apsaugoti negimusį kūdikį padėdami moteriai išspręsti jos sveikatos problemas. Per paslaugų teikimą, per jų prieinamumą, per priežiūrą, per reagavimą“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Būtent tai, kad į tokius atvejus nereaguojama, jie nėra pastebimi, o jei ir pastebimi, paslaugų reikia ilgai laukti, pasak D. Šakalienės, ir yra tikroji problema, kurią reikia spręsti.
DELFI primena, kad balandžio 13 d. Klaipėdos ligoninėje neblaivi moteris pagimdė kūdikį, kuriam nustatytas daugiau nei 4 promilių girtumas.
Balandžio 18 d. 5 Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežta dar viena girta gimdyvė. Iš pradžių moteris pateko į Tauragės medikų rankas. Besilaukiančiai moteriai nustatytas per 3 prom. siekiantis girtumas. Dėl jos ir vaisiaus būklės priiimtas sprendimas ją perduoti Kauno medikams. Moteris Kaune pagimdė, vaikas gimė gyvas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
