Gavę iš darbdavio dovanų, galite netekti lengvatų | Kas vyksta Kaune

Gavę iš darbdavio dovanų, galite netekti lengvatų

delfi.lt 2019/04/18 08:21
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Mokesčių ekspertė pataria darbuotojams gerai apsvarstyti, ar išties jiems reikia iš darbdavio natūra gautų brangių dovanų, kurių jie po to nepanaudos. Mat dėl to gali nepavykti pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis ir susigrąžinti norimą sumą.

DELFI gavo skaitytojos Jolantos laišką. Moteris pasakoja, kad dirba buhaltere ir nori atkreipti dėmesį, kaip šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) likvidavo GPM lengvatą dėl darbdavių suteiktų dovanų natūra.

Tiek VMI, tiek kalbinta mokesčių ekspertė DELFI komentavo, kad skaitytojos aprašyta situacija yra teisinga, tačiau tikrai ne nauja. Darbdaviai visuomet privalėdavo deklaruoti dovanas natūra ir tai galėjo turėti įtakos susigrąžintinam GPM. Nebent anksčiau įmonės vengdavo šias dovanas įtraukti į bendras ataskaitas, o nuo praeitų metų darbdavys jau turi tiksliai išskirti ir deklaruoti sumą, už kurią suteikė darbuotojams dovanų natūra. Primenama, kad skaičiuojant savo pajamas, gyventojas turėtų nepamiršti įvertinti visas gautas pajamas, įskaitant ir dovanas natūra bei darbdavio sumokėtus mokesčius už tas dovanas.

GPM lengvatos – tai veikia, tai ne

Buhaltere dirbanti moteris laiške DELFI teigia, kad darbuotojai nors ir turi pilnas teises į lengvatas, jie jų netenka, nebent už iš darbdavio gautą dovaną mokesčius susimokėtų patys. Dėl to moteris siūlo, kad grąžintinas pajamų mokestis būtų apskaičiuojamas proporcingai gyventojų sumokėtai daliai.

„Didžioji dalis gyventojų sunkiai supranta skaičius, kuriuos VMI surašo į jų preliminarias pajamų deklaracijas. Lyg ir turi būti deklaracijoje skaičiai apie pinigus, kuriuos VMI turėtų grąžinti, bet formulių pagalba jis įtartinai sumažėja ar išvis išnyksta… Aš kalbu ne apie tai, kad kartais turime dar ir prisimokėti. Aš apie tai, kad mums, gyventojams, tam tikrais atvejais apsukriai nebesuteikiama įstatymu numatyta pajamų mokesčio lengvata pagal GPM įstatymo 21 str., kuria remiantis VMI privalo mums grąžinti pinigus – dalį mūsų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Šios lengvatos – tai mums iš VMI sugrįžtantys pinigai už mūsų ar mūsų vaikų gyvybės draudimus, už mūsų įmokas į III pakopos pensijų fondus, už palūkanas tam tikriems būsto kreditams. Šis sąrašas nebaigtinis, jis nuo sekančių metų išplėstas pajamų mokesčio lengvata už būsto ir automobilių remontą, vaikų priežiūrą.

Imkime pavyzdį. Yra Lietuvoje tokių darbdavių, kurie darbuotojams moka ne tik atlyginimą, bet ypatingomis progomis dovanoja dovanas, kurios laikomos pajamomis natūra: gimtadieniui padovanoja pakvietimą į SPA, kurio kaina, tarkime, buvo 300 eurų, nuperka metinį sporto salės abonentą, kainavusį 300 eurų, Kalėdoms įteikia bilietą į koncertą. Nors, tiesą pasakius, užtenka vieno tokio SPA pakvietimo ir teisė į mokesčių lengvatą ženkliai sumažėja, jei ne visiškai prapuola. Nors dar pernai ji buvo, ir užpernai. Deja, šiemet, ten aukštai sėdintys nutarė – gana. Ir viskas tik dėl to, kad darbdavys, būdamas sąžiningu mokesčių mokėtoju, kuriais mes visi skatinami būti, savo sąskaita sumokėjo mokesčius už visas šias dovanas, nenorėdamas tų mokesčių už dovaną atimti iš darbuotojo algos – pasielgė žmogiškai ir padoriai. Ir būtent šiemet jis privalėjo labai detaliai deklaruoti, kas ir kiek atseikėjo to mokesčio į biudžetą – kokia kieno dalis. Ir štai mums, gyventojams, akibrokštas – VMI nebegrąžina dalies arba netgi visų mums priklausančių pinigų. Kodėl? VMI iš darbdavio GPM deklaracijos nustatė, kad nedidelę pajamų mokesčio dalį sumokėjo darbdavys savo lėšomis, o didžioji dalis yra išskaičiuota darbuotojui iš algos, bet apskaičiuodama grąžintiną GPM sumą šią proporciją ignoruoja“, – DELFI rašo ji.

Ji pateikia kelis pavyzdžius, kaip dėl gautos iš darbdavio dovanos gyventojas nieko nebegalės susigrąžinti.

„Jei darbuotojas turi šiuolaikinį darbdavį, kuris ne pinigais prie algos dovanojo ką nors daugiau nei už 200 eurų per metus ir dar savo lėšomis sumokėjo mokesčius nuo jų, darbuotojui atsiranda problema, nes VMI negrąžins jam pinigų už jo įmokas gyvybės draudimui ar į III pensijų pakopą. Nebent ši grąžintina suma bus didesnė nei darbdavio sumokėtas GPM už dovanas, tuomet darbuotojui grįš tik skirtumas. Bet jei mažesnis arba neigiamas, tai visos lengvatos pagal GPM įstatymo 21 str. bus nubrauktos 100 proc.

Tarkim, kad grąžintinas pajamų mokestis žmogui dėl lengvatos taikymo už įmokas į III pensijų pakopą yra 50 eurų. Metų eigoje jis į biudžetą iš savo algos sumokėjo (t.y. buvo iš algos išskaičiuota) 3000 eurų pajamų mokesčio, o darbdavys už dovanas dar sumokėjo 60 eurų, ir iš viso biudžetas papilnėjo 3060 eurų. Iš šios sumos 98 proc. yra žmogaus algos pinigai ir tik 2 proc. – darbdavio lėšos. Bet kai VMI paskaičiuos grąžintiną pajamų mokestį pagal GPM įstatymo lengvatą, ji neatsižvelgs į šią proporciją, o iškart pjaus per grąžintinus žmogui pinigus iš peties, iš priklausiusių grąžinti 50 eurų atimdami 60 eurų (t.y. tą dalį, kurią darbdavys savo lėšomis atseikėjo biudžetui). Ir nieko negrąžins, nes Vyriausybė savanaudiškai sutvarkė prievolių ir lengvatų derinį, o deklaracijų labirintai galutinai paslėpė visus siūlo galus nuo eilinio gyventojo akių.

Biudžetui žala nepadaryta, bet darbuotojas nuskriaustas, nes neteko lengvatos, turėdamas pilną teisę į ją. Biudžetas lengvata nebeleis pasinaudoti, nors leistų, jei nebūtų dovanos. Arba darbuotojas už dovaną susimokėtų mokesčius pats. Nuo 2018 metų dovanos darbuotojui tapo nedėkingu dalyku. Pamirškime bendražmogiškąsias vertybes tarp darbdavio ir darbuotojo, nes jos šiuo atveju darbuotojui padaro žalą. Sąžiningiems mokesčių mokėtojams gali praeiti noras kaupti pensiją III pakopoje, draustis ir kitaip turėti reikalų dėl GPM lengvatų. Jos nevisada veikia. Tai veikia, tai, žiūrėk, nebe.

Aš ne už tai, kad susigrąžintume mokesčius, kuriuos ne mes sumokėjom. Aš už tai, kad Vyriausybė taikytų protingumo kriterijus, ir sugrąžintų mums pajamų mokestį, proporcingai mūsų sumokėtai daliai“, – laiške rašo Jolanta.

Siūlo apsvarstyti, ar tų dovanų išties reikia

Mokesčių konsultantų asociacijos prezidentė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė DELFI komentuoja, kad tokia pati permokos grąžinimo formulė galioja jau seniai. Tik nuo 2018 metų atsirado dar papildomas reikalavimas – darbdavys turi deklaruoti iššifruotą sumą, už kurią suteikė darbuotojams dovanų natūra (dovanų čekiai, narystės sporto klubuose ir pan.).

„Visą laiką buvo taikoma, dabar iššifruojama, kad gautos dovanos. O anksčiau tas gautas dovanas pridėdavo prie bendro atlyginimo. Bent jau buvo privaloma pridėti. Gali būti toks variantas, kad dalis darbdavių, buhalteriai, tų dovanų anksčiau nesudeklaruodavo. Visai tikiu, kad gali būti, jog buhalteriai tas pajamas natūra neįtraukdavo į ataskaitas. Bet tai čia jau yra klaida. Tuomet į tokias įmones VMI gali atkreipti dėmesį, kad yra kažkoks neatitikimas, gal darbdavys tuomet iš viso nedeklaravo tų dovanų, tuomet reikėtų ir už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti“, – DELFI sako mokesčių ekspertė.

R. Bilkštytės nuomone, gyventojai lengvata pilnai pasinaudoja.

„Mintis, kad netenka lengvatų iškyla todėl, jog gyventojas kaip savo pajamas įtraukia tik pačios dovanos ar dovanos čekio vertę. Pavyzdžiui, 1000 eurų vertės dviratis, bet darbdavys nuo tos 1000 eurų dovanos jau sumoka 150 eurų GPM, tai gyventojo pajamos natūra iš tiesų jau yra didesnės (1000 eurų plius 150 eurų). Todėl VMI sistema automatiškai skaičiuoja grąžintiną sumą jau įvertindama bendras gyventojo pajamas.

Bet kokios skatinamosios dovanos iš darbdavio prisiskaičiuoja kaip gyventojo bendros pajamos, pasinaudoti GPM grąžinimo lengvata galima taikant bendrus principus. Svarbu, kad gyventojas skaičiuodamas savo pajamas ir grąžintiną GPM, tiek dėl NPD, tiek ir dėl kitų lengvatų (paskolos būstui palūkanų, mokesčių už savo ar vaikų mokslą, draudimo) teisingai įvertintų visas savo iš darbdavio gautas pajamas ir dovanas natūra, įskaitant už dovanas darbdavio sumokėtus mokesčius“, – paaiškina ji.

Mokesčių ekspertė siūlo įvertinti, ar visų gautų dovanų natūra tikrai gyventojui reikia.

„Bet kokiu atveju mažesnė mokestinė našta yra gauti iš darbdavio dovanų natūra nei tiesiogiai pinigais, bet žmogus turi teisę atsisakyti dovanų, ypač tokių, kurios darbuotojui visiškai neaktualios (pvz. abonementas į sporto klubą). Gali būti tokių variantų, kad dovaną padovanoja itin prabangią, bet jos nereikia ir perdovanoji kažkam, o paskui pamatai, kad prarandi“, – sako R. Bilkštytė.

VMI: darbdaviai visada privalėjo deklaruoti dovanas

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė patikina, kad darbuotojams įteiktas dovanas ir išskaičiuotą ar iš savo lėšų sumokėtą pajamų mokestį darbdaviams visada buvo privalu deklaruoti

„Iki 2017 metų gruodžio 31 d. iš darbdavio gautos dovanos buvo apmokestinamos nuo pirmo euro. Nuo 2018 m. gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama iš darbdavio gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 Eur. Kai dovanų ir/ar prizų vertė viršija 200 Eur, apmokestinama tik nustatytąjį dydį viršijanti pajamų suma.

Naujovė tik tokia, kad deklaruojant 2018 metais ir vėlesniais kalendoriniais metais įteiktas dovanas, mokestį išskaičiuojantis asmuo (t.y. darbdavys) turi pažymėti ar tokia išmoka buvo piniginė, ar natūra“, – teigia R. Virvilienė.

VMI atstovė teigia, kad gyventojas turi teisę iš savo gautų pajamų atimti tokias numatytas išlaidas kaip gyvybės draudimas, įmokos į III pakopos pensijų fondą ir pan., ir taip dėl šios lengvatos taikymo sumažinti apmokestinamųjų pajamų sumą bei susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio.

Tačiau taip pat pripažįstama, kad DELFI laišką parašiusi skaitytoja teisingai atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad pajamų mokestį už gyventoją sumokėjo kitas asmuo (šiuo atveju darbdavys), kito asmens lėšomis sumokėta mokesčio suma yra mažinama gyventojui grąžintina suma.

„Taip yra dėl to, kad pagal GPM įstatymo nuostatas kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis nepripažįstamas pajamomis, gautomis natūra, ir nuo tokios naudos nereikia mokėti pajamų mokesčio. (…) Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jame apibrėžta, kad mokesčio permoka yra mokesčio mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojama mokesčio permoka visada reiškia gyventojo išlaidas, kurias jis patiria dėl per daug išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio.

Nei visas kito asmens lėšomis sumokėtas mokestis, nei jo dalis negali būti vertinama kaip gyventojo permoka, nes dėl kito asmens lėšomis už gyventoją sumokėto mokesčio gyventojas išlaidų nepatiria. Ne savomis lėšomis sumokėto mokesčio ar jo dalies priskyrimas gyventojo mokesčio permokai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymui, o GPM įstatymas nenumato išlygų dėl kitokio pajamų mokesčio permokos traktavimo.

Taigi, pavyzdyje pateiktu atveju pajamų mokestį (60 Eur) sumokėjo ne darbuotojas, o darbdavys iš savo lėšų ir todėl pagal metinę pajamų deklaraciją grąžintina suma nesusidarytų. Jeigu pajamų mokestį būtų sumokėjęs pats darbuotojas (mokestis išskaičiuotas iš darbuotojo pajamų), gyventojui būtų grąžinta 50 Eur“, – skaitytojos laišką komentuoja R. Virvilienė.

Ji prideda, kad tokia tvarka nėra nauja, ji galioja nuo 2003 metų, nuo GPM įstatymo įsigaliojimo.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA