Kaip Kaunas šventė pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos pergalę? (papildyta) | Kas vyksta Kaune

Kaip Kaunas šventė pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos pergalę? (papildyta)

R. Tenio nuotr.

Šiemet minime Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos šimtmetį. Balandžio 4-ąją išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas, juo tapo Antanas Smetona. Kitą dieną po pergalės, balandžio 6-ąją, Kaune vyko iškilminga jo inauguracijos į šalies vadovus ceremonija.

Pokalbį apie šią svarbią datą, A. Smetonos asmenybę, to laiko politinę situaciją Lietuvos valstybėje su Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorike, dr. Ingrida Jakubavičiene žiūrėkite portalo „Kas vyksta Kaune“ tiesioginės penktadienio transliacijos įraše. Pašnekovę kalbina portalo redaktorė, žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.

Pasidairykime drauge po istorinius Prezidento rūmus, kuriuose įrengta ekspozicija pasakoja apie čia svarstytus ultimatumus, priimtus arba nepriimtus lemiamus sprendimus, ištaigingas puotas ir oficialius priėmimus, čia gyvenusių ir dirbusių žmonių lūkesčius ir nusivylimus.

[galerija kiek=”12″]

Portalo fotografo Roko Tenio užfiksuotose nuotraukose – ne tik vaizdai iš Prezidentūros Kaune, bet ir Maironio gatvėje esantis pastatas, kuris šiuo metu priklauso Mykolo Riomerio Universiteto Viešojo saugumo akademijai, o pastato Didžiojoje auditorijoje ne tik įvyko iškilmingas Valstybės tarybos posėdis, kurio metu prezidentu ir buvo išrinktas A. Smetona, bet ir po kelių dienų surengtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracijos iškilmės. Svarbu paminėti, kad Prezidentą iš vieno kandidato 1919 m. balandžio 4- ąją dieną išrinko 25 balso teisę turintys nariai.

„Šitas pastatas yra daugumos Lietuvos valstybės institucijų veiklos pradžių pradžia, nes būtent jį Kaune šeiminkaujantys vokiečiai pasiūlė atkurtos valstybės poreikiams. Čia įsikūrė Laikinoji Vyriausybė, veiklą pradėjo ministerijos ir kitos iš Vilniaus į Laikinąją sostinę persikėlusios valstybės institucijos, taip pat vyko ir Valstybės tarybos posėdžiai bei A. Smetonos inauguracija“, – pasakoja dr. I. Jakubavičiene.

Maironio g. ir K. Donelaičio g. sankirtoje stūksantis pastatas – atkurtos Lietuvos valstybės institucijų lopšys Laikinojoje sostinėje  / R. Tenio nuotr.

A. Smetonai tapus Prezidentu, iškilo poreikis turėti šios institucijos veiklai pritaikytą pastatą, tačiau patalpų, akivaizdu, trūksta. Į pagalbą atskuba grafas Tiškevičius, kuris pasiūlo Prezidentui įsikurti jam priklausančioje trijų aukštų viloje. Pastatas, kuriame pirmiausiai įsikūrė A. Smetona neišliko, nes jo vietoje Vytauto Didžiojo prospekte, Parodos kalno papėdėje tarpukariu pastatytas modernizmo architektūros statinys (šiuo metu įsikūręs Kauno apskrites vyriausiasis policijos komisariatas).

Iš Kauno pamažu traukiasi vokiečiai, todėl dauguma pastatų perduodami šalies valdovybei, tarp jų ir vokiečių kariuomenės vadų poreikiams naudota prašmatni buvusių Kauno gubernatorių rezidencija – dabartinės Istorinės Prezidentūros pastatas. Vokiečiai pastatą palieka liepą, o A. Smetona įsikuria rugsėjo 1 d., lakritį į Kauną sugrįžta ir A. Smetonos šeima, kuri buvo pasitraukusi į užsienį dėl nesaugios situacijos Lietuvos valstybėje.

„Pirmojo pasaulinio karo metais paskutinis gubernatorius Nikolajus Griazevas ir jo kanceliarija, artinantis Vokietijos kariuomenei, skubotai bėgo iš Kauno, todėl dauguma čia buvusių vertybių buvo išsaugotos, ne galutinai suniokoti ir pastato interjerai, todėl išsikrausčius vokiečiams, A. Smetona randa gana gražiai įrengtą pastatą, kurį pritaiko Prezidentūros poreikiams“, – sako dr. I. Jakubavičiene.

Tiesa, ji pamini, kad tuo metu, kai mieste Pirmojo pasaulinio karo metais įkurimas Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas Vokietijos imperijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose Rusijos imperijos žemėse, pastatas naudojamas vokiečių administracijos poreikiams, iš dalies keičiama ir jo paskirtis, todėl dalis interjerų galėjo būti perdaryti ar sunaikinti. „Pirmame aukšte privačiuose apartamentuose įsikūrė vokiečių administracijos viršininkas, o antras aukštas skirtas karinės administracijos valgyklai,  karininkų laisvalaikio kambariams ir poilsiui. Kadangi carinės Rusijos valdymo laikotarpiu lietuviai į šį pastatą nebuvo įleidžiami, nustatyti, kaip jį pakeitė vokiečių administracija – sudėtinga“, – pasakoja istorikė. Tarybiniais metais dalis Prezidentūros daiktų buvo perduota saugoti į M. K. Čuirlionio fondus, tačiau daug eksponatų iš to laikotarpio nėra išlikę arba jie nėra surasti ir identifikuoti, kaip priklausę čia buvusiems interjerams.

Norintys sužinoti daugiau apie net 175 metų senumo pastatą, kuriame 1919 m. įsikuria valstybės Prezidento institucija bei  A. Smetonos asmenybę – skirta A. Smetonos atminties metams išleista  kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“, kurią galima įsigyti apsilankius muziejuje.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ publikacijų ciklas „Kaunas: Laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA