Kauniečiai pateikė 19-ka pasiūlymų dėl Ąžuolyno: kuriems pritarta, o kurie atmesti? | Kas vyksta Kaune

Kauniečiai pateikė 19-ka pasiūlymų dėl Ąžuolyno: kuriems pritarta, o kurie atmesti?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Ąžuolyno parko rekonstrukcija nenumaldomai artėja – praėjusią savaitę paskelbta, kad darbų viešojo pirkimo konkursas bus organizuojamas vasaros pradžioje, tvarkyti parką tikimasi pradėti rudenį. Savivaldybės atstovai tvirtino, kad rengiant atnaujinimo projektą atsižvelgta į kauniečių išsakytas pastabas – kviečiame susipažinti su gyventojų pasiūlymais seniausiam Europos mieste esančiam ąžuolynui.

Kaip naujienų agentūrai BNS prieš kelias dienas sakė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Radeta Savickienė, šiuo metu baigiamas rengti ir derinti techninis projektas. Konkursą rangai planuojama paskelbti vasaros pradžioje ir jeigu visos pirkimo procedūros praeis sklandžiai, realūs darbai turėtų prasidėti rudenį.

Pradinis parko atnaujinimo projektas pristatytas pernai vasarą – jis sulaukė kritikos dėl menko viešinimo, nuogąstauta, kad planas atrištų rankas dideliems medžių kirtimams miškingame parke, paliekant ten dideles jam nebūdingas pievas.

Po kauniečių kritikos savivaldybė sutiko pakoreguoti projektą ir paragino gyventojus teikti pasiūlymus, į kuriuos esą atsižvelgta. Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyriausias specialistas Arnoldas Bukelis „Kas vyksta Kaune“ perdavė 19-os siūlymų sąrašą – anot jo, ištrintos buvo besidubliavusios pastabos.

Pageidavimai dėl aikštelių ir takų

Kauniečiai visų pirma siūlė vaikų žaidimų ir poilsio zonose įrengti sūpynes žmonėms su negalia, o sporto ir žaidimų aikštelių dangai naudoti tik absoliučiai natūralias medžiagas. Savivaldybė patikino, kad aikštelėse bus numatytas tam tikras skaičius įrenginių, pritaikytų žmonėms su negalia, tačiau dėl dangos pritarta tik iš dalies.

„Sporto ir žaidimų aikštelių dangų įrengimui bus naudojamos tos medžiagos, kurios yra sertifikuotos ir visiškai atitinka šiems įrenginiams keliamus reikalavimus. Jei tokius reikalavimus atitiks natūralios medžiagos, jos bus naudojamos“, – pažymima sprendime dėl šio siūlymo.

Taip pat pritarta skirtingos paskirties naujųjų parko suoliukų įrengimui – funkcija ir suolų stilius esą bus sprendžiami projekto įgyvendinimo eigoje. „Suoliukus numatyta išdėstyti pagrindiniuose takuose kas 50 m, kituose takuose didesniais atstumais, kurie yra parinkti pagal normatyvines rekomendacijas“, – tikslinama siūlymų suvestinėje.

Savivaldybė sutiko atsieti dviračių ir pėsčiųjų takus argumentuodama, kad jau dabar projekte numatyta tiesti atskirą dviračių taką, bei pritarė neasfaltuoto bėgikams skirto tako projektavimui. Dalis takų nebus asfaltuojami, o gruntinius takus planuojama sutvirtinti įrengiant skirtingų pločių skaldos takelius, kurie, kaip teigiama, bus tinkami naudoti bėgimo trasoms.

Kauniečiai siūlė pėsčiųjų tiltus per raguvas (nedidelis slėnis, kurio šlaitai apaugę krūmais ar medžiais – „Kas vyksta Kaune“) projektuoti antrajame parko tvarkymo etape arba iš pradžių nutiesti tik vieną tiltą ir įvertinus, kokią įtaką jis turi Ąžuolynui, kitus projektuoti po penkerių metų. Savivaldybė, iš pradžių ketinusi apsiriboti vienu tiltu, pritarė šiai idėjai ir pirmajame rekonstrukcijos etape tiltų atsisakė.

Apšvietimą reguliuos pagal poreikį

Gyvosios gamtos sergėtojai pažymėjo, kad apšvietimas turėtų būti įrengtas tik infrastruktūrinių kelių apšvietimas, o pavienių medžių visai negalima iliuminuoti, nes „net ir sezoninis jų apšvietimas gali daryti neigiamą įtaką vietinės faunos buveinėms“. Iš dalies pastabai pritarę miesto valdžios atstovai nurodė, kad Ąžuolynas yra rekreacinės paskirties miškas, kuriame turi derėti tiek gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo, tiek visuomenės poilsio, švietimo tikslai.

„Atsižvelgiant į tai, kad Ąžuolynas intensyviai naudojamas rekreacijai, takų apšvietimas tamsiu paros metu yra reikalingas. Apšvietimas numatomas (…) asfalto dangos takuose, o periferiniuose skaldos takeliuose nenumatomas“, – dėstoma pasiūlymų dokumentuose priduriant, kad mažiausiai lankomu paros metu šviesos srautas bus sumažintas pusiau ar visai išjungtas. Tuo tarpu pavienių ąžuolų apšvietimą žadama išjungti perint paukščiams.

Savivaldybė pritarė siūlymui mišką apvalyti nuo menkaverčių medžių „sudarant optimalias sąlygas ąžuolams ir liepoms augti“ o klevų vietoje atsodinti ąžuolus – invazinės augmenijos šalinimas ir ąžuolyno atkūrimas numatytas Gamtotvarkos plane. Kalbant apie atkūrimą, panašu, su dendrologija neblogai susipažinę kauniečiai pateikė tiesiog detalią instrukciją, kaip reikėtų atrinkti ir sodinti naujus ąžuoliukus.

Ąžuolynas esą turėtų būti atkuriamas palaipsniui, iškirstose erdvėse sodinant po 5-15 medelių, iš kurių išaugs 1-2 vertingi ąžuolai – rudenį sodinamus jaunus medelius reikėtų apdėti durpėmis. Gyventojai pastebėjo, kad sodinukai turėtų būti iš Kauno krašto, išauginti miško dirvoje, įvairių sezoninių ir lajos formų. Savivaldybė pritarė šiam planui nurodydama Ąžuolyną būsiant tvarkomą pagal su BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos – „Kas vyksta Kaune“) suderintą Kauno Ąžuolyno gamtotvarkos planą ir Miškotvarkos projektą.

Siūlymų suvestinėje taip pat – raginimas ypatingą dėmesį skirti darbų atlikimo kokybei ir aplinkosaugai. Pastabai pritarta patikinus, kad rekonstruojant Ąžuolyną numatoma naudoti tik mažąją techniką, aplinkai draugiškas darbų technologijas ir vykdyti nepriklausomą aplinkosaugos priežiūrą, kurią ketinama detaliai aprašyti viešųjų pirkimų dokumentuose. „Medžių tvarkymo darbai bus atliekami prižiūrint aplinkosaugos specialistui“, – pridūrė savivaldybė.

Tvenkinio nuspręsta atsisakyti

Tarp natūralių traukos ir rekreacijos objektų iš pradžių planuota parke atnaujinti tvenkinį. Kauniečiai siūlė tam naudoti tik natūralias gruntines medžiagas – tai ir ketinta daryti, tačiau „atlikus grunto tyrimus ir įvertinus galimas rizikas dėl nepakankamo vandens lygio, tvenkinio atsisakyta“.

Vandens telkinio eliminavimas iš projekto, beje, taip pat yra pasiūlymų, kuriems pritarta, sąraše. Gyventojai nuogąstavo, kad tvenkinys pakenks miško pusiausvyrai ir ąžuolų ekologijai.

Pereinant prie kitų vandeningų reikalų, interesantai siūlė parko drenažinės sistemos atnaujinimą vykdyti nuvedant tik paviršinį vandenį, ištyrus gruntinio vandens lygį, parengus drenažo projektą ir gavus hidrologijos specialistų išvadas.

Savivaldybė sutiko su pastabomis pažymėdama, kad bus įrengtas paviršinio vandens nuleidimas be požeminių drenažo sistemų – tai, anot mokslininkų, teigiamai veiks ąžuolų biologinį stabilumą. Vandens tvarkymo sistema bus tvarkoma rekonstruojant takų tinklą, po natūralų tekėjimą užtvenkusiais praėjimais įrengiant nedideles pralaidas.

Nusivylimas ištroškusiems ir besislepiantiems nuo lietaus

Kauniečiai miesto valdžiai taip pat gana abstrakčiai siūlė Ąžuolyną įprasminti istoriškai ir kultūriškai, parke smarkiau pūstelėti senosios baltų kultūros, rengti čia miesto šventes ir folkloro ansamblių sambūrius. Iš dalies pritarusi savivaldybė nurodė, kad kultūros vertybių registre yvruojantis Ąžuolynas yra įprasminamas minėtais aspektais.

„(…) numatyta parke edukacijos tikslais pastatyti informacinius stendus, kuriuose bus pateikta informacija apie Kauno Ąžuolyną. Dainų slėnis yra tinkamiausia vieta folkloro ansamblių susibūrimams ir koncertams, todėl Ąžuolyne tokių erdvių ar specialių vietų neplanuojama“, – komentuojama dokumente.

Netoli S. Dariaus ir S. Girėno stadiono esantis disko metimo sektorius kai kuriems gyventojams neįtiko, nes jo tvora neva nedera prie kraštovaizdžio – netgi pasiūlyta sektorių perkelti į Nemuno salą. Nepasitenkinimas dėl tvoros malšintas pažymint, kad rekonstruojant parką metimo sektorius bus apjuostas iš atskirų elementų formuojama ažūrine tvora. Ne treniruočių metu per tvoroje esančius tarpus žmonės galės laisvai patekti į šią erdvę.

Iš 19-os Ąžuolyno parkui miestiečių sugalvotų pasiūlymų, kuriuos „Kas vyksta Kaune“ pateikė Kauno savivaldybė, dviem buvo visiškai nepritarta.

Vienas jų – įrengti stoginę nuo lietaus, kurios atsisakyta grindžiant tuo, kad siekiama išlaikyti kuo daugiau Ąžuolyno autentiškumo, natūralaus miško be laikinų statinių. Neras kauniečiai parke ir geriamojo vandens fontanėlių – šis siūlymas atmestas siekiant išvengti papildomų kasimo darbų, kurie būtų reikalingi vandentiekio tinklams nutiesti.

Medžiuose įrengs priešgaisrinę signalizaciją

Kaip ketvirtadienį skelbta Lietuvos gamtos fondo pranešime, beje, savivaldybės minėto Kauno Ąžuolyno gamtotvarkos plano rengimas užtruko ilgiau nei metus. Ištyrus teritoriją, pirminį planą derinus su institucijomis ir visuomene, šių metų balandžio 2 d. Gamtotvarkos planas patvirtintas aplinkos ministro įsakymu.

Didžiąja dalimi Europos Sąjungos finansuojamas 1,378 mln. eurų vertės projektas „Life Osmoderma“, kuriame jėgas suvienijo Lietuvos gamtos fondas, Daugpilio universiteto Gamtos tyrimų ir aplinkosauginio švietimo centras, Kauno miesto savivaldybė bei Lietuvos zoologijos sodas, iš esmės skirtas reto niūraspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) buveinėms Ąžuolyne apsaugoti.

Šiam tikslui plane numatytos įvairios priemonės, svarbiausios – senųjų medžių lajų korekcija, lają peraugančių ir juos nustelbiančių jaunų medžių pašalinimas ir invazinių rūšių, tokių kaip uosialapis klevas, naikinimas. Kadangi saugoma teritorija Žaliakalnyje yra miesto parkas, kaip nurodo Lietuvos gamtos fondas, numatoma šalinti žmonėms grėsmę keliančias sausas šakas, sausuolius paversti stuobriais.

„Viena priemonė skirta medžių apsaugai nuo lankytojų – tai priešgaisrinės signalizacijos įrengimas saugotinų medžių drevėse. Taip pat planuojamas ankstesnių ąžuolyno priežiūros klaidų taisymas, pavyzdžiui, betono išėmimas iš užmūrytų drevių. Užmūrijus drevę, medžio viduje kaupiasi drėgmė, dėl kurios sparčiau auga medžius silpninantys grybai“, – įdomesnės priemonės, kurios pagerins gyvenimą tiek ąžuolams, tiek parką lankantiems kauniečiams, įvardijamos pranešime.

Kauno Ąžuolyno gamtotvarkos planas bus įgyvendintas per dešimtmetį – 2019–2028 m., bet pagrindinės veiklos bus užbaigtos jau 2021-aisiais.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA