Kauno apylinkės teismas atmetė su „daktarų“ grupuote siejamo Rimanto Ganusausko-Mongolo našlės Loretos Gedvilaitės ieškinį Pravieniškėse kalinčiam Herikui Daktarui dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas iš esmės nustatė, kad bene garsiausias Kauno organizuoto nusikalstamumo atstovas apie moterį nepasakė nieko, kas neatitiktų tikrovės.
Mergautinę pavardę susigrąžinusi Mongolo našlė teismo prašė įpareigoti H. Daktarą per televiziją paneigti „LNK“ laidoje „KK2“ išsakytus jos garbę ir orumą žeminančius teiginius, jog ji yra „narkomanė, barakuda, valkata“. Taip pat L. Gedvilaitė prašė iš H. Daktaro priteisti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Kaip teigiama Kauno apylinkės teismo pranešime spaudai, teismas, atmesdamas ieškinį, motyvavo tuo, kad H. Daktaro išsakyti teiginiai moters neįžeidė, o kreipimąsi į teismą sąlygojo tiesos, kuri šiuo atveju nebuvo tokia, kokios L. Gedvilaitė tikėjosi, konstatavimas.
Bylą išnagrinėjus iš esmės esą paaiškėjo, kad H. Daktaras savo išsakytiems teiginiams pagrindą turėjo, tuo labiau, kad Mongolo našlė ryšį su Lietuva yra praradusi – čia negyvena nuo 2001 m. Be to, teismas pažymėjo moterį nepateikus jokių įrodymų, kad minėtų teiginių paviešinimas sukėlė jai kokias nors sunkias pasekmes, sveikatos sutrikimus ir pan.
Teismas neturi pagrindo išvadai, kad H. Daktaro 2015 m. laidoje išsakyti teiginiai tiesiogiai lėmė L. Gedvilaitės garbės ir orumo pažeidimą, nes apie nesantuokinius ryšius, antrojo vyro turtinę padėtį, rengiamas bylas Henytės atžvilgiu ir susigadintą reputaciją ji pati viešai išsipasakojo.
Nagrinėjant bylą teisme, L. Gedvilaitė pripažino, kad dėl H. Daktaro išsakytų teiginių ji neįsižeidė, jie neturėjo įtakos jos reputacijai, nes ji gyvena Italijoje. Vieno H. Daktaro pasakyto žodžio ji neprisiminė, o kiti du jai turėjo vienodą reikšmę – laisvo elgesio moteris. Kad ji vertybių skalės kontekste tokia galėjo atrodyti atskleisdama nesantuokinius ryšius, moteris prisipažino ir ją kalbinusiai žurnalistei.
Byloje kilo ginčas, ar H. Daktaro išsakyti teiginiai priskiriami žiniai, ar nuomonei. Tam buvo atlikta lingvistinė ekspertizė, kurios išvadoje nurodoma, jog minėti teiginiai priskiriami žiniai, o ne nuomonei – atsakovo pasisakymai suformuluoti kaip teigimas, bet ne kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė ar klausimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jog egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.
Teismas palygino H. Daktaro paskleistus duomenis su veiksmais ir įvykiais, kurie egzistavo tikrovėje, kurią apibūdino šalys ir apklausti liudininkai, ir nustatė nesant pagrindo teigti, jog duomenys neatitinka tikrovės. Sprendime aptartas L. Gedvilaitės elgesys turėjo pagrindo H. Daktaro teiginiams, kuomet apie ją šis kalbėjosi su savo giminaičiu R. Ganusausku.
Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl bylą pralaimėjusi L. Gedvilaitė atsakovui H. Daktarui, nurodoma pranešime, turės sumokėti 1,6 tūkst. eurų, kuriuos jis išleido advokato paslaugoms apmokėti. Šį sprendimą per 30 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
