Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba išaiškino šešėlinės prekybos drabužiais, avalyne ir galanterija tinklą.
[galerija kiek=”4″]
Pirminiais duomenimis, prekiaujant kinų gamybos drabužiais, avalyne ir galanterija dešimtys parduotuvių galėjo nedeklaruoti beveik 2 mln. eurų pajamų. Preliminariai skaičiuojama, kad į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau kaip 600 tūkst. eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.
FNTT Vilniaus apygardos valdyba ikiteisminiame tyrime atskleidė, kad aštuonios parduotuvės, kurios nuomojo patalpas ne tik didmiesčiuose, bet ir Utenoje, Kėdainiuose bei Visagine, galėjo verstis šešėline prekyba drabužiais, avalyne ir galanterija.
Įtariama, kad šešėlinės prekybos mechanizmą sumanė du Lietuvoje leidimą gyventi turintys kinai. Pastarieji jiems priklausančiose įvairių miestų parduotuvėse buvo sukūrę sudėtingą neapskaitytų lėšų gavimo mechanizmą. Pirminiais tyrimo duomenimis, už įsigytus drabužius, avalynę ar galanteriją pirkėjai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais arba banko kortele.
Tais atvejais, kai už prekes buvo atsiskaitoma kortele, įtariamieji įformindavo fiktyvų prekių grąžinimą. Melagingai buhalterijoje buvo įrašoma, kad pirkėjui grąžinami pinigai, o realiai jie likdavo įtariamųjų rankose.
Įtariama, kad neapskaityti grynieji pinigai per kelis bendrininkus buvo surenkami ir iškeičiami į kriptovaliutą. Pastaroji buvo naudojama atsiskaityti už Kinijoje perkamas prekes.
FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad Kinijoje pagaminti drabužiai, avalynė ir galanterija Lietuvą pasiekdavo iš Lenkijos ir Vengrijos.
Įtariama, kad atgabenamų prekių vertė būdavo sumažinama, suklastojant jų įsigijimo dokumentus. Pirminiais duomenimis, dvejų šešėlinės prekybos metų mastas siekė apie 1,2 mln. eurų.
Kartu su kituose miestuose esančiais FNTT padaliniais Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atliko 19 kratų. Paimti tyrimai reikšmingi dokumentai, kiti ikiteisminiame tyrime reikšmingi duomenys, rasta 120 tūkst. eurų ir 40 tūkst. JAV dolerių grynaisiais pinigais.
Tikrinant Utenoje esančią parduotuvę nustatyta, kad vienas darbuotojas dirbo nelegaliai, o Kėdainių prekybos centre įkurtoje parduotuvėje vienas iš darbuotojų netgi gyveno.
Atlikdami tyrimą FNTT tyrėjai įvykio vietoje sulaikė du asmenis, ketinusius iš šešėlinės veiklos gautus 45 tūkst. eurų grynaisiais pinigais iškeisti į kriptovaliutą.
Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl sukčiavimo, pinigų plovimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų pareikšti keturiems įtariamiesiems. Jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, dokumentų paėmimai ir piniginiai užstatai.
Preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai per dieną į apskaitą buvo neįtraukiama beveik trigubai didesnė už oficialias pajamas suma.
Per trejetą metų galėjo būti neapskaityta ir nedeklaruota daugiau kaip 300 tūkst. eurų gautų pajamų.
Atliekant šį tyrimą išaiškėjo ir originalios neoficialaus atlyginimo mokėjimo aplinkybės. Parduotuvės darbuotojos už papildomą darbą – patalpų valymą gaudavo apie 30 eurų vokeliuose. Už tokią pinigų sumą pardavėjos galėdavo įsigyti parduotuvėje esančių prekių. Tiek minėtos prekės, tiek už jas gautos pajamos į bendrovės buhalterinę apskaitą nebūdavo įtraukiamos.
Tyrime nustatyta, kad pirkėjams už įsigytas prekes atsiskaičius banko kortele buvo nepateikiamas kasos čekis. Kitiems pirkėjams, atsiskaičiusiems grynaisiais pinigais, buvo išspausdinamas čekis, kad jie sumokėjo banko kortele.
Kaip įtariama, tokia šešėlinė manipuliacija atsiskaitymo čekiais sudarė sąlygas neapskaityti apie 500 tūkst. eurų pajamų.
Kiekvieną pirkimą kontroliuodavo parduotuvių savininkai. Parduotuvėse įrengtos stebėjimo kameros buvo skirtos labiau ne prekėms saugoti, o kasos aparatams stebėti, kad pardavėjos apskaitytų tik pusę parduodamų prekių.
Atliekant kratas vienoje iš Klaipėdos parduotuvių, buvo aptikta slaptavietė, kurioje buvo laikomos šešėlyje gautos lėšos.
Bendrai kratų metu grynaisiais pinigais rasti ir paimti 35 tūkst. eurų.
