A. Kubiliui nepavyko gauti aukšto posto | Kas vyksta Kaune

A. Kubiliui nepavyko gauti aukšto posto

delfi.lt 2019/03/29 11:23
DELFI nuotr.

Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas ekspremjeras Andrius Kubilius neseniai pretandavo užimti Europos Tarybos generalinio sekretoriaus postą, tačiau liko už borto, rašoma naujienų portale „Delfi“.

„Įtariu, kad susipynė keli motyvai, kurie nulėmė, kad nesulaukiau pakankamos paramos Ministrų Komitete. Vienas iš jų yra tas, kad kai kuriose didelėse Vakarų sostinėse buvo išsigąsta, jog Parlamentinėje Asamblėjoje galiu laimėti balsavimą, todėl buvo nutarta stabdyti mane jau pirmoje stadijoje – Ministrų Komitete. Nes tariamai mano požiūris į Rusiją yra „nesubalansuotas““, – interviu sakė A. Kubilius.

Pasak jo, Europos Taryba dabar išgyvena santykių su Rusija krizę. Tačiau toks Ministrų Komiteto sprendimas esą gali tik apsunkinti išeities iš krizės paieškas Parlamentinėje Asamblėjoje.

„Antras motyvas, galimai nulėmęs tokį Ministrų Komiteto sprendimą, yra tai, kad Ministrų Komitete dirbantys šalių narių ambasadoriai yra bendros „užsienio reikalų ministerijų šeimos“ nariai. Šioje „šeimoje“ visus sprendimus derina visų šalių užsienio reikalų ministrai. Man šioje „šeimoje“ dėl paramos balsų teko rungtis su dviem dabar veikiančiais užsienio reikalų ministrais – Belgijos ir Kroatijos. Ministrų Komitetas nusprendė, kad tik jie toliau ir tęs varžybas. „Pašaliniai“, tarp jų ir aš, iš tolesnės kovos buvome pašalinti“, – spėjimą argumentavo ekspremjeras.

Dėl to, kaip pasibaigė šios varžybos, nesu labai nuliūdęs, tačiau pačiai Europos Tarybai tokie sprendimai nėra naudingi, nes gali ir toliau didinti susipriešinimą tarp Ministrų Komiteto ir Parlamentinės Asamblėjos, kuris Rusijos klausimu ir iki šiol buvo nemenkas, pridūrė A. Kubilius.

Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas prisipažino norįs bristi į europinius vandenis, nes pastaruoju metu daug užsiimantis tarptautiniais reikalais, Ukrainos klausimais.

„Kalbėdamas apie Ukrainą, turiu galvoje visą Rytų partnerystę – ir Sakartvelą, Moldovą. Iki šiol jaučiau, kad esame kažin kur kitur suformuotos užsienio politikos ar geopolitikos vartotojai. Dabar suvokiu ir jaučiu, kad galime patys efektyviai formuoti tai, kas mums svarbu. Ne tik rūpintis savimi ir savo reikalais, tarkime, NATO organizacijoje, bet eiti ir į platesnius dalykus – ir tam išnaudoti galimybes ir Europos Taryboje, ir Europos Parlamente“, – „Delfi“ sakė jis.

Ekspremjeras teigė dabar visoje Europoje matantis didžiausius pavojus demokratijai, kurie yra ne tik esami, bet ir artėjantys. Dabartiniai pavojai, jo manymu, – populizmas, radikalizmas – kyla iš ekonominės situacijos, socialinės atskirties. Daugelis žmonių, vadinamieji „pikti rinkėjai”, jaučiasi užmiršti.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA