Paskelbus informaciją apie ties Kauno riba tvarkomą Nemuno ir Nevėžio santaką, dalis kauniečių permainas šiame gamtos plote vertino neigiamai. Natūralios gamtos mylėtojai apgailestavo, kad plynuose plotuose nebeliks paukščių ir mažų žvėrelių, o vėjo košiamose pakrantėse – jaukumo. Atsirado kritikuojančių ir kitus čia atliktus darbus.
Kaip teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, šios santakos tvarkymo projektu buvo siekiama išsaugoti esamą atvirų vietų augalijos bioįvairovę, o tuo pačiu ir estetinį natūralių augaviečių vaizdingumą bei įrengti infrastruktūrą pažintiniam turizmui.
„Šiuo metu baigiamas įrengti dviračių – pėsčiųjų takas ir trys apžvalgos aikštelės“, – komentavo R. Savickienė. Paklausus apie vandens turizmo galimybes šioje vietoje, nes persikėlus iš dviejų upių santakos į kitą krantą, lankytojai atsidurtų vaizdingoje Pyplių piliakalnio teritorijoje, specialistė teigė, kad prieplauka santakoje nėra nenumatyta.
Tuo metu atliktiems darbams kritikos pažėrė čia neseniai apsilankęs skaitytojas Dainius. „Idėja gera, bet išpildymas idiotiškas: važiuoti dviračiu labai sudėtinga, pabėrė skaldos ir paliko. Trijose vietose takas įrengtas per žemai Nemuno atžvilgiu, jau dabar būna apsemtas, vadinasi, bus išplautas ir vėl reiks remontuoti, ir vėl tūkstančiai iš miesto biudžeto“, – komentavo vyras.
Jis nurodė, kad santakoje nutiestame kelyje šiuo metu nėra automobilių eismą draudžiančių ženklų, todėl labai patogu visiems ratuotiems iš Raudondvario plento nuvažiuoti tiesiog į draustinį – Nemuno–Nevėžio santaką. Pasak skaitytojo, naujas takas nuo automobilių eismo jau tapo duobėtas.
„Pačioje Santakoje įbetonuotos atramos suoliukams įrengti. Darbai atlikti nekokybiškai ir kelios atramos jau sulaužytos – vėl remontas ir vėl kažkam pajamos, o mums visiems – išlaidos“, – piktinosi skaitytojas.
Kauno savivaldybės atstovai pakomentavo šiuos kauniečio teiginius. Paaiškėjo, kad sutvirtinto žvyro takas asfaltuojamas nebus ir yra skirtas dviračių eismui, tačiau neigiama, kad įrengtas kelias užliejamas. Savivaldybės atstovų tvirtinimu, automobiliai keliu nevažinėja, nes rangovas po darbo pabaigos pastato įvažiuoti draudžiančią apsaugą. Taip pat buvo patvirtinta, kad atramos suoliukams suprojektuotos per silpnos, todėl dabar betonuojamos iš naujo ir bus papildomai sutvirtintos.
Taip pat savivaldybės atstovai paneigė dar vieną skaitytojo išsakytą darbų trūkumą, kurį jis pastebėjęs Nemuno ir Lampėdžio karjero susijungimo vietoje. Kaunietis teigė, kad ten per žiemą buvo išplauta skalda su visais naujai rudenį patiestais perlaidos vamzdžiais. Pasirodo, kad vamzdžių neišplovė – perlaidos rudenį tiesiog nespėta patiesti ir ji bus įrengta tik šią savaitę.
Papildomai susisiekus su skaitytoju Dainiumi, jis užtikrintai tvirtino, kad perlaida buvo įrengta ir, jo vertinimu, iškart matėsi, jog ji per siaura. „Nesistebiu, kad stipresnė vandens srovė ją išplovė. Taip nutiks ir su keliu, kuris užliejamas bent trijose vietose kiekvieną kartą, kai Nemune Kauno HE pakelia vandens lygį. Iš anksto užprogramuoti taisymo darbai, kurie tuštins mūsų – miestiečių – piniginę“, – savo teisumu neabejojo kaunietis.
Pirmadienio vakarą Dainius informavo, kad po pokalbio su savivaldybe minėtame kelyje atsirado automobilių eismą ribojantys ženklai.
