Pataria patyręs žurnalistas: kaip atskirti „netikras naujienas“?

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Naujųjų laikų žiniasklaida susiduria su nauju iššūkiu – „netikromis naujienomis“, kurias atpažinti ir demaskuoti tampa vis didesniu iššūkiu ir profesionalumo išbandymu. Žurnalistams šioje veikloje daug padėti gali ir visuomenė – jų skaitytojai. Kaip atpažinti, o atpažinus – demaskuoti melagingas žinias, pataria patyręs naujienų portalo DELFI korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas.

Esate vienas pagrindinių platformos demaskuok.lt, kurioje fiksuojamos netikros naujienos demaskuotojų, kuris rašote apie tai portale DELFI, kurios temos yra įsimintiniausios ir,  kaip kinta šios informacijos srautas?

Tų istorijų buvo per pusantro šimto, tad tarp jų netrūko įsimintinų. Ko gero, labiausiai įstrigo ne tik absurdai apie NSO Lietuvoje, JAV pamestas branduolines bombas Lietuvoje ar lietuvių snaiperius Ukrainoje, bet ir nuolatinė aukščiausiu lygiu Kremliuje platinamų melagingų naujienų dozė apie Lietuvos partizanus (niekinant juos, kaip civilių žudikus, Holokausto dalyvius).

Pastebime ir naują tendenciją – netikros naujienos tampa vis sunkiau atpažįstamos, kinta jų pateikimo metodikos – nuo elementarių žinučių portaluose pereinama iki jų „photoshoppinimo“, kibernetinių priemonių naudojimo platinant tokias naujienas.

Žaibiškas nepatikrintos ir melagingos informacijos plitimas socialiniuose tinkluose yra vienas aktualesnių šių laikų žiniasklaidos reiškinių, kodėl „netikrų naujienų“ plitimas yra toks pavojingas? 

Visų pirma, netikros arba melagingos naujienos, mano manymu, nėra naujas reiškinys, jis buvo ir yra siejamas su masinių informacijos priemonių sklaida bei veikla nuo XVIII – XIX a., kaip platesnės propagandinės arba informacinės kampanijos dalis. Tiesiog šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonės labai pasikeitė ir leidžia tokioms naujienos sklisti žaibiškai ir masiškiau, nei bet kada anksčiau.

Šis reiškinys pavojingas dėl kelių priežasčių: jo pagrindinis tikslas yra paskleisti melą, iškreipti tikrovę pagal skleidėjo numatytus naratyvus arba darbotvarkę tariamo arba tikro priešininko teritorijoje, siekiant arba įtvirtinti savo peršamą nuomonę, arba pasėti abejones priešininko teikiama informacija, arba pasėti nepasitikėjimą, sukurstyti visuomenę, jos grupes radikaliems veiksmams, apdoroti šias grupes ir jas išnaudoti vėliau.

Pavyzdžiui, tarpukariu priešiška propaganda ne veltui buvo laikoma viena pavojingiausių kenkėjiškų veiklų – tiek antisemitizmas, tiek prosovietinių elementų išdavystės buvo bent jau dalinė melagingų naujienų, tuomet tiesiog primityvios propagandos pasekmių.

Kaip susidūrus su tokiomis žiniomis patartumėte elgtis eiliniam vartotojui: demaskuoti tokią naujieną, t.y. apie ją pranešti, ar nereaguoti?

„Netikrų naujienų“ dekonstravimas yra sudėtingas procesas, tad siūlymas būtų pranešti tuo užsiimančiomis iniciatyvomis (pavyzdžiui, demaskuok.lt), tačiau jokiu būdu neplatinti informacijos, kuri sukėlė tokių abejonių. Patarimas būtų mokytis gebėti atpažinti melagingų naujienų metodiką, naratyvus ir t. t. Paprasčiausias būdas – tai yra kritinis požiūris į sensacingai skambančią antraštę, kuri neturi autorystės, skelbiama nepatikimame arba abejonių keliančiame šaltinyje, kurį visada galima ir reikia patikrinti „Google“. Suabejoti visada sveikiau, nei pasiduoti provokacijai.

Kartais netikros naujienos plinta netyčia, dėl žmonių nepastabumo, dėl „pagautos emocijos“. Tai reiškia, kad visų pirma turime ugdyti pastabumą ir tam tikrą nepasitikėjimą informacija?

Pastabumą – taip, nepasitikėjimą – ne. Informaciją reikėtų vertinti kritiškai, bet tai nereiškia nepasitikėti ja bendrai. Nes tai yra dar vienas, gal net svarbiausias melagingų naujienų platintojų tikslas – sėti nepasitikėjimą visais ir viskuo, o ypač – pateikiama informacija. Nepasitikėjimas veda prie dvejonių, neryžtingumo ir nė kiek nestiprina kritinio mąstymo.

Dažniausiai po tokiais raginimais „galvokite savo galva“ paslėptos pastangos priversti jus patikėti sąmokslo teorijomis, kur viena prielaida grindžiama kita, jos pakeičia faktus ir nė nepastebite, kaip imate galvoti ne galva, o kopūstu. Pavyzdžiui, antiskiepijimo iniciatyvos, kurios jau kelia realią žalą ir pavojų visuomenės sveikatai. Arba rasistinio, ksenofobinio, homofobinio pobūdžio melagingos naujienos, kurios net ir, regis, racionaliai iki tol galvojusius žmones pastūmėja link žiauriausių nusikaltimų formų.

Propagandinius kanalus žiūrintys žmonės kartais sako, kad jiems įdomu sužinoti, kokį melą skleidžia priešiškos mūsų valstybei jėgos, bet ar nemanote, kad tai yra ir tam tikras pavojus, kuomet net patį kritiškiausią žmogų pradeda veikti manipuliacinė informacijos sistema?

Aš pats tokius kanalus žiūriu profesiniais tikslais, tad nieko negalima atmesti, bet tam ir yra kritiškas mąstymas bei keli sluoksniai, ką tu su tomis žiniomis ar informacija darysi toliau. Užsimerkti arba besti galvą į sieną ir nematyti nėra išeitis – tai parodė Ukrainos įvykiai, kai daug metų į melagingas naujienas tiesiog buvo nekreipiama dėmesio. Duoti kelią durniui kartais reikia, bet taip gali duoti kelią ir visiškam tamsumui suvešėti tavo aplinkoje.

Duokite kelis praktiškus patarimus, kaip analizuoti informaciją, kaip tapti kritišku ir abejojančiu, kokia to nauda? Ar tokie gebėjimai įgimti, ar gali būti ugdomi? 

Ar informacijos šaltinis jums girdėtas? Ar yra autorystė? Ar išdėstyti teiginiai panašūs į faktus? Ar kiti šaltiniai, ypač populiariausieji, apie tai skelbia? Jei nors vienas „ne“ (ir čia, ko gero, kartu ir žmogaus prigimtis kelti klausimus, antraip nebūtume išsivystę iš primatų), vadinasi galima kelti klausimus toliau, domėtis. Blogiausia, kas gali jums nutikti – tai sugaišite šiek tiek savo brangaus laiko ir galbūt įsirėš dar viena rievė smegenyse, tačiau geriausia, ko galite tikėtis – užkirsite kelią platinimui, neleisite melagingai naujienai plisti.

Mano patarimas – nepasitikėkite niekuo 100 proc. ir viską visada vertinkite kritiškai, nes naujiena gali sklisti net to nežinant pačiam jos šaltiniui. Aklas pasitikėjimas prie gero nepriveda, o žiupsnis kritiškumo niekada nepamaišo. Tačiau anaiptol neskatinu nepasitikėjimo – tik kritiškumą ir abejonę.

Dėkui už pokalbį.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

11 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Aktualiausia

Naujausios žinios

Kaunas žengia į kitą etapą: pristatė, kaip atrodys naujasis miesto centras (foto)

Vaikų šventės Kaune – jau ir su vandens pramogomis

V. Makūnas ketvirtą kartą inauguruotas Kauno rajono meru: išsirinko ir bendražygius

Motinos dieną – jubiliejinės 55-osios sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“

Tęsia tradiciją: Kauno autobusų stotyje - nemokamas „Kaunas Jazz“ koncertas

Kauno stadiono rekonstrukcijos vingiai: kur šimtai žadėtų turkų darbininkų?

Čekų cirkas gastruoliuos Kaune

Kauno klinikos planuoja įsigyti įrenginį, padėsiantį gelbėti žmonių gyvybes

Name kilus gaisrui į ligoninę išvežtas apdegęs žmogus be sąmonės

Gavę iš darbdavio dovanų, galite netekti lengvatų