Paskirstytos „Iniciatyvos Kaunui“ lėšos: kas ir kiek gavo miesto pinigų? | Kas vyksta Kaune

Paskirstytos „Iniciatyvos Kaunui“ lėšos: kas ir kiek gavo miesto pinigų?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Sausį baigėsi programos „Iniciatyvos Kaunui“ paraiškų pateikimo terminas. Didžioji dalis projektų įvertinti – Kauno savivaldybė skelbia, kuriems projektams šiemet nubyrės lėšų, o kuriems teks laukti geresnių laikų. Kai kuriems tradiciniams, tarptautinio masto renginiams skirtos sumos išties įspūdingos.

Ketvirtus metus skaičiuojanti programa „Iniciatyvos Kaunui“ ragina nevyriausybinio sektoriaus organizacijas įgyvendinti naujus bei originalius projektus, kurie atlieptų strateginius Kauno miesto tikslus ir teiktų naudą patiems kauniečiams.

Kaip skelbta praėjusių metų gruodį, iniciatyvos, kurių finansavimo 2019-iesiems buvo galima siekti, skirstytos į keturias sritis: Bendrosios gyventojų kultūros ugdymas; Fizinio aktyvumo ir sporto plėtojimas; Socialinių paslaugų plėtra; Jaunimo įgalinimas ir vaikų užimtumas. Finansavimą gavę projektai iš esmės jau parinkti visose kategorijose išskyrus fizinio aktyvumo plėtojimą.

Kaip skelbiama „Iniciatyvos Kaunui“ portale, daugiausia lėšų tarp bendrosios gyventojų kultūros ugdymo srities iniciatyvų, skatinančių įtraukią kultūrą, skirta „Kauno Suktinio“ koncertinei kelionei į Japoniją (18 000 eurų), nedaug atsiliko „Red Bull Soapbox“ muilinių lenktynės (17 000 eurų). Toliau rikiuojasi nuo pavasario iki metų galo vykstantis renginių ciklas „Kauno senamiestis gyvai“ (15 880 eurų) ir įvairūs kultūros bei mokslo renginiai Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (14 079 eurai).

Tęstinumą turintys tarptautiniai renginiai, kuriantys miesto įvaizdį platesniu mastu, sulaukė gerokai svaresnės savivaldybės paramos. Daugiausia biudžeto lėšų šioje grafoje užrašyta XVIII tarptautiniam festivaliui „Operetė Kauno pilyje“ (77 550 eurų), šiek tiek mažiau – XXIV Pažaislio muzikos festivaliui (59 000 eurų).

10 tūkst. eurų ribą lengvai „perlipo“ ir tarptautinė oro balionų šventė „Kaunas auga 2019“ (50 000 eurų), XXIX tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz 2019“ (43 700 eurų) ir 12-oji Kauno bienalė „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ (34 650 eurų). Kiek mažiau – 16 390 eurų – paramos sulauks tarptautinis Kauno kino festivalis, dar 10 000 eurų gaus baikerių fiesta „Bike Show Millenium 2019“.

Skyriumi nuo kitų bendrosios gyventojų kultūros ugdymo kategorijoje įrašytas projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ 2019-ųjų programos finansavimas – šiam reikalui numatytas net milijonas eurų.

Socialinių paslaugų plėtros vaikui ir šeimai srityje daugiausia lėšų skirta Kauno miesto poliklinikos organizuojamai kompleksinei psichosocialinei pagalbai šeimoms (14 700 eurų), dar 13 800 eurų atriekta padėti emocinių ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams bei jų šeimoms – šie pinigai skirti Šeimos santykių institutui.

Kalbant apie prevencinių priemonių taikymą bendruomenėje, 86 000 eurų Kauno miesto poliklinika užsitikrino mobiliai ambulatorinei slaugai ir socialinei pagalbai poliklinikoje teikti, penkiaženklės sumos plotus pasiekė ir „Pagalbos namuose tarnyba“, kuri už socialinių paslaugų teikimą bendruomenėje gaus 10 000 eurų.

Jaunimo įgalinimo ir vaikų užimtumo iniciatyvoms skirtos sumos kuklesnės. 10 000 eurų savivaldybė davė aukštą pozityvią viešųjų ryšių potenciją turinčiam renginiui „Geriausia EVER pamokų diena“, 4 879 eurai teko projektui „5inergija Kaunui“, 4 788 eurai – savanorystės mitus griaunančiam „Draug(e)aukim 3“, dar 3 830 eurų – projektui „Savanoriauji – investuoji į save“ ir 3 010 eurų – „Mokyklų kovoms’19“.

Įdomu, kad sudarytas atskiras „Iniciatyvos Kaunui“ programos finansuojamų paveldosaugos, investicijų ir turizmo paslaugų plėtojimo projektų sąrašas. Jame 640 000 eurų numatyta VšĮ „Kaunas IN“ vykdomam regiono ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo, turizmo skatinimui, konkurencingumo didinimui. 150 000 eurų skirta Kauno tvirtovės objektų pritaikymui miesto ir visuomenės poreikiams.

Kaip praėjusių metų pabaigoje kalbėjo programos „Iniciatyvos Kaunui“ pradininkė, Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė, ligšiolinė Kauno patirtis įrodo, kad nevyriausybinis sektorius gali būti patikimu partneriu sprendžiant miesto problemas ir tenkinant jo žmonių poreikius.

„Kaskart suteikdami vis didesnį pasitikėjimą, matome, jog tai pasiteisina. Organizacijos stiprina savo kompetencijas ir auga kartu su mūsų lūkesčiais, todėl esame nusiteikę tęsti bendradarbiavimą. Siekiame, kad „Iniciatyvos Kaunui“ sudomintų vis naujus pareiškėjus, galinčius pasiūlyti vertingų projektų ir gebančius juos kokybiškai įgyvendinti“, – prieš kelis mėnesius dėstė R. Šnapštienė.

Pasak jos, pagrindiniu prioritetu vertinant ir atrenkant paraiškas laikoma nauda Kaunui ir kuo platesniam kauniečių ratui. Todėl labai svarbu, kad projektinės veiklos būtų kuo efektyvesnės siekiant konkrečių rezultatų tiek kultūros ar sporto srityse, tiek ir teikiant socialines paslaugas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA