Kaunas užsieniečių akimis: ar atrodome draugiškas miestas?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno plėtra neįsivaizduojama be čia gyvenančių užsieniečių, kurių mūsų mieste tik daugės. Ar mūsų mieste patogu gyventi atvykusiems iš kitų šalių ir, ką turime padaryti, kad taptume jiems draugišku miestu, bandyta atsakyti praktinėje diskusijoje, kuri vyko Kaune reziduojančioje technologijų entuziastų bendruomenėje „Blaster“. 

Svarbu „gyvas bendravimas“

Apie globalėjančio Kauno ateities tendencijas renginyje kalbėjęs „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius pabrėžė, kad vienas iš galimų mūsų miesto potencialų – Kaune veikiančiose aukštosiose mokyklose besimokantys užsienio studentai. Kauno aukštosiose mokyklose studijuoja 47 proc. visų Lietuvą savo studijoms pasirinkusių užsieniečių ir tai yra 2516 jaunuolių.

„Nors informacijos apie įsidarbinimą, rinkos poreikius ir užsieniečių sėkmės istorijas viešojoje erdvėje netrūksta, žmonėms svarbu yra „gyvas“ bendravimas. Galimybė susipažinti su kitais užsieniečiais, pasidalinti patirtimi ieškant darbo ir išgirsti miesto atstovų padrąsinimą likti gyventi mieste, kuriame studijuoji, yra tai, ką akcentuoja dalyviai po šių susitikimų“, – sakė jau antrosios Kaune surengtos projekto „Būkim pažįstami“ diskusijos moderatorė Jurgita Jacovskienė. 

„the garden“ renginių erdvė / R. Tenio nuotr.

Seminaras – praktinė diskusija „Ar Kaunas draugiškas užsieniečiams“ vyko tame pačiame pastate, kuriame įsikūręs „Blaster“ biuras, veikiančiame visiems kauniečiams atviro dienos pietų restorano „the garden“ renginių erdvėje. Plačiau apie „the garden“ skaitykite čia

Renginio dalyviai taip pat apžiūrėjo „Blaster“ biurą, susipažino su darbuotojų darbo sąlygomis bei liko nustebinti, kiek daug investuojama ne tik į darbo, bet ir į darbuotojų poilsio minutes – čia įrengta erdvi virtuvė, poilsio zonos, stalo futbolas ir atskira salė, kurioje galima stebėti sporto ir kitas transliacijas, o visa aplinka nuteikia kūrybiškumui ir įsitraukimui į mėgiamą veiklą.

Pasidalino asmenine patirtimi

„Blaster“ įsikūrusios IT įmonės „Adeoweb“ marketingo vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad nors jų ofise Kaune šiuo metu ir nedirba užsieniečių, jų įsidarbinimas jiems nesukeltų nuostabos. „Nuotoliniu būdu nuolat bendraujame su įmonės komandomis užsienyje, dauguma įmonės užsakovų taip pat yra ne Lietuvoje, todėl jei iškiltų poreikis įdarbinti darbuotoją užsienietį, nemanau, kad tai sukeltų nepatogumų“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Darbo patirties Lietuvoje istorijomis diskusijoje pasidalino iš Belgijos į Kauną dėl mylimosios persikraustęs Yannik Vanderstraeten, jis šiuo metu dirba „Blaster“ įsikūrusioje bendrovėje „TeleSoftas“. Belgas pripažino, kad ne iš karto jį lydėjo sėkmė ir pradžioje dirbdamas kitose darbovietėse Kaune jis jautė gana didelę atskirtį, tačiau darbas „TeleSofte“ pakeitė situaciją iš esmės. „Čia tikrai jaučiuosi puikiai, turiu su kuo bendrauti ne tik darbo, bet ir laisvalaikio temomis“, – sakė Y. Vanderstraeten. Jo teigimu, jei nori pritapti prie bendruomenės – pats turi būti atviras, bet jei su tavimi vis tiek nebendraus – gal geriau pasieškoti kitos vietos.

Belgas atvirai papasakojo ir apie tam tikrus jį nustebinusius kultūrinius skirtumus bei lietuvių kalbos subtilumus, kurių mokantis teko kelis kartus pakliūti ir į kurioziškas situacijas. Pavyzdžiui, lietuviškai pasakęs savo draugės mamai, kad vedasi ją į kiną, buvo suprastas, kad jie išvyksta į kelionę į Kiniją. Y. Vanderstraeten sakė, kad jam nauja patirtis buvo, kad Lietuvoje švenčiamos ne tik Kalėdos, bet ir Kūčios bei visi su jomis susiję papročiai. O iki šiol jį labiausiai stebina daugybė trispalvių per nacionalines šventes ir Užgavėnių papročiai.

Praktinis seminaras – diskusija „Ar Kaunas draugiškas užsieniečiams?“ / R. Tenio nuotr.

Diskusijoje dalyvavęs kaunietis Andrius Vosylius papasakojo apie kitokią patirtį – neseniai jis grįžo gyventi į Kauną po 15 metų emigracijos Jungtinyje Karalystėje, todėl Lietuvoje jam su visa šeima tenka kurtis visiškai iš naujo, o su tuo susiję nemažai iššūkių.

Užsieniečiams trūksta informacijos

Jau antrus metus įgyvendiname projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“, kurio metu siekiama atskleisti, kad užsieniečių gyvenimas ir mokymasis Lietuvoje yra naudingas ir atskiram regionui, ir visai šaliai. Diskusijų regionuose tikslas skleisti informaciją ir mažinti stereotipinių įsitikinimų ir mitų apie imigrantus įtaką. Tuo tarpu diskusijomis miestuose norima ne tik atkreipti dėmesį į pasikeitusią situaciją, bet ir suteikti konkrečių patarimų apie įsidarbinimo galimybes Lietuvos įmonėse, verslo atstovams apie galimybes susiduriant su iššūkiais dėl darbuotojų trūkumo įvertinti ir šios, nuolat augančios grupės potencialą“, – sako NVO informacijos ir paramos centro projektų vadovė Olia Žuravliova.
 
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja beveik 6200 studentų užsieniečių, beveik 5000 jų yra ne ES šalių piliečiai, kurie baigę studijas svarstytų galimybes likti Lietuvos darbo rinkoje jei tokių pasiūlymų sulauktų. Tai kvalifikuota, išsilavinusi darbo jėga, kurios potencialo Lietuvoje veikiančios įmonės dar neišnaudoja. 2018 metais „Investuok Lietuvoje“ atlikto tyrimo duomenimis 47 proc. studentų užsieniečių norėtų dirbti Lietuvoje tačiau daugiau kaip pusė jų stokoja informacijos apie įsidarbinimo galimybes.
8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauniečiai kviečiami rinkti verslą, kuriuo didžiuojasi labiausiai

Kauno autobusų stotis ruošiasi keleivių antplūdžiui

V. Matijošaičiui skirtas aukšto rango apdovanojimas

„Kas vyksta Kaune“ portale - pokalbis su Europos Parlamento nariu A. Guoga (tiesioginė transliacija)

D. Grybauskaitė balsavo antrajame prezidento rinkimų ture: Lietuvai pasisekė

Išankstiniame balsavime pirmąją dieną rinkėjai dalyvavo aktyviau

I. Šimonytė prieš rinkimus nebeplanuoja užsukti į Kauną

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino prieš dešimtmečius susidariusį monopolį

Automagistralėje netoli Kauno - smarkus susidūrimas (papildyta)

Nemuno krantinė Šančiuose, kurioje planuojama tiesti naują gatvę ir statyti namus