Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose – du lyderiai, tačiau su išvadomis siūlo neskubėti

DELFI montažas nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose ryškėja du lyderiai – pirmas ir toliau išlieka Gitanas Nausėda, antroje vietoje – Ingrida Šimonytė, kurios atotrūkis nuo Sauliaus Skvernelio pamažu auga. Pasak politologų, įvertinus tyrimo paklaidą daryti išvadas dar anksti, tačiau, jei tendencija išliks, premjerui rinkimuose esą gali tekti tenkintis ir trečiąja vieta.

Vasario 18-28 dienomis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už G. Nausėdą balsuotų 28,2 proc. rinkėjų, už I. Šimonytę – 22,1 proc., o S. Skverneliui savo balsus skirtų 15,3 proc.

Praėjusį mėnesį apklausos rezultatai buvo tokie: G. Nausėdą palaikė 26,7 proc., I. Šimonytę – 19 proc., o S. Skvernelį – 16,5 proc.

DELFI primena, kad bendrovė „Spinter tyrimai“ pakeitė apklausos metodą ir 40 proc. respondentų apklausia internetu.

Trukdo premjero pozicija

Sausį S. Skverneliui paskelbus, kad jis sieks prezidento posto, opozicija išsakė nuogąstavimus, jog bus nebeaišku, ar premjeras kalba, kaip kandidatas į prezidentus, ar kaip Vyriausybės vadovas. Be to, esą jis galėtų pasinaudoti savo valdžios pozicija rinkiminės kampanijos tikslais.

Tačiau, anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus politologo Lauro Bielinio, kol kas S. Skverneliui premjero korta labiau trukdo, nei padeda.

„Akivaizdu, kad Skvernelis tiesiog labai stipriai suvaržytas administraciniais įsipareigojimais ir jo atveju kiekvieną jo žingsnį visi labai atidžiai stebi ir kritikuoja, todėl jam sudėtinga“, – teigia L. Bielinis.

Jam antrina ir Mykolo Romerio universitete dėstanti politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, premjero darbe padarytos klaidos atsispindi ir reitingų lentelėje.

„Kol kas ką matome, ta tendencija yra, kad Šimonytė šiek tiek išaugo ir tas atotrūkis dabar yra padidėjęs, žiūrėsime, ar ta tendencija bus išlaikyta. Panašu, kad vis dėlto tai, kad Saulius Skvernelis turi nemažą vadinamąjį neigiamą reitingą, duoda tą rezultatą. Iš neutralaus padaryti teigiamą yra lengviau negu jau iš neigiamo padaryti teigiamą. Panašu, kad jo anksčiau sukauptas pakankamai neigiamas reitingas dėl tam tikrų skandalų, kurie susiję su jo kaip premjero darbu, užduoda tam tikrą toną.

Rinkėjas jį vertina ne tik kaip prezidentą, bet kartu vertina ir kaip premjerą, nes žiūri į tai, kokie jo darbai yra padaryti, kokie darbai – nepadaryti. Tai dar kartą įrodo, kad kandidatuoti į tokią poziciją iš valdančiosios pozicijos, t.y., iš premjero pozicijos, yra nelengva, nes rinkėjas bus pakankamai kritiškas“, – teigė politologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelį gana ilgą laikotarpį lydėjo įvairūs skandalai, kurie siejami su jo kaip Vyriausybės vadovo darbu.

„Sauliui Skverneliui tikrai buvo nelengvas laikotarpis, kai mes matėme pakankamai stiprius skandalus – ir užimtą Švietimo ministeriją ir, galų gale, dėl vaiko teisių apsaugos sistemos kyla klausimai ir tie klausimai taip pat kyla Vyriausybėje. Aš manyčiau, kad vis dėlto tai, kad Saulius Skvernelis turi ir tą sudėtingą premjero darbą, jam ne visada lengva yra susikrauti tą politiko populiarumą“, – komentavo pašnekovė.

Galios instrumentas gali turėti naudos, bet yra rizikingas

Anot R. Urbonaitės, jei ministras pirmininkas sugebėtų panaudoti savo rankose turimą galios instrumentą, tai galėtų jam būti naudinga, tačiau kol kas, pasak politologės, dėl Skvernelio suvaržymų rinkiminėje kampanijoje palankesnės kortos krenta į I. Šimonytės rankas.

„Jeigu galios instrumentą panaudotų tinkamai, gali būti, kad kaip tik ir susikrautų tą reitingą. Jeigu tai tik bus panaudota arba pabandys tai panaudoti. Žiūrėsime, kaip bus, bet kol kas panašu, kad tas laisvumas ir galimybė apskritai daryti intensyvesnę rinkimų kampaniją kol kas yra Šimonytei į naudą“, – teigė R. Urbonaitė.

Tuo tarpu L. Bielinis šiuo klausimu skeptiškesnis. Jo manymu, jei S. Skvernelis bandytų išnaudoti savo premjerines pozicijas rinkimams, tai galėtų dar labiau pabloginti jo situaciją.

„Jis gal ir gali tuo pasinaudoti, ir bandys, bet tai yra labai pavojinga, nes, iš tikrųjų, jam tuojau pat primes pasinaudojimą administraciniais resursais ir tai padarys jo neigiamo įvaizdžio pagrindu, kas tikrai yra negerai ir netinka rinkiminei kampanijai. Ir negerai jam kaip kandidatui“, – mano politologas.

Vis dėlto, L. Bielinio teigimu, pamažu didėjantis atotrūkis tarp „valstiečių“ kandidato S. Skvernelio ir konservatorių palaikomos I. Šimonytės kol kas premjerui nėra grėsminga tendencija, tačiau išvadas jam ir jo komandai esą vertėtų pasidaryti.

„Tai kad reitingas nekyla, o mažėja, yra rodiklis, kad padarytos klaidos. Greičiausiai, asmeninių klaidų dalis, o dalis yra tai, kad, kaip ir sakiau, jis suvaržytas administraciniais įsipareigojimais ir yra kritikuojamas dėl to.

Kita vertus, mes turime suprasti, kad visuomenė į kandidatus į prezidentus žvelgia kaip į vaizdinius ir šiuo atveju Skvernelis paskutinio mėnesio laikotarpyje pademonstravo savo vaizdinį kaip ne prezidentinį vaizdinį. Tai, matyt, yra vienas pagrindinių veiksnių, bet matysime, kaip toliau rodysis. Kol kas aš nesakyčiau, kad tendencijos jam pavojingos. Tiesiog dabar yra toks kritimas ir, jeigu Skvernelis ir jo komanda kritiškai įvertins, jie vėl pasikels“, – prognozavo L. Bielinis.

Šimonytė Skvernelio balsų neatima

Komentuodamas naujausius reitingus įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas atkreipė dėmesį, kad nors atotrūkis tarp antrą ir trečią vietą užimančių kandidatų padidėjo, vargu ar I. Šimonytė į savo pusę patraukė premjero rinkėjus.

„Yra tam tikras Šimonytės šuoliukas, bet vėlgi matome, kad skirtinguose tyrimuose tie procentai truputį pavaikšto. Kita vertus – Skvernelis ir Šimonytė tarpusavy nėra konkurentai, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Tas jų procentų skirtumas galbūt rodo jų simpatikų susitelkimą arba didesnį palaikymą, nes realiai tai rinkėjas praktiškai nepersidengia, Šimonytė tikrai neatima balsų iš Skvernelio. Jeigu ji patraukia rinkėjo simpatijas, kažkuris nusprendžia balsuoti už Šimonytę, tai dažniausiai nėra Skvernelio rinkėjas, žmonės labai retai renkasi tarp šių dviejų kandidatų. Šiandien ji atrodo stipriau, tačiau vėlgi tai iš esmės nesilpnina paties premjero pozicijų“, – teigė I. Zokas.

Kad I. Šimonytei džiūgauti dar anksti, mano ir politologė R. Urbonaitė: „Aš labai atsargiai žiūrėčiau į tą 3 proc. paaugimą, nes tai irgi susiję su paklaida, pažiūrėsime, ar tas augimas pasitvirtins toliau. Aš kol kas daryčiau labai rezervuotas išvadas, bet kita vertus, atkreipkime dėmesį, kad pastaruoju metu, t.y., būtent vasario mėnuo buvo tas, kai pati Šimonytė daugiau pradėjo važinėti, pasidarė šiek tiek didesnis aktyvumas, nematėme kažkokių labai, pavadinkime, negatyvių naujienų, tai galima galvoti, kad kampanijos intensyvėjimas galėjo duoti tam tikrą rezultatą. Bet čia būčiau dar labai labai atsargi, nes tas augimas gali būti tik kažkokia momentinė rinkėjų nuotaika.“

Tuo tarpu VDU profesorius L. Bielinis mano, kad prie I. Šimonytės pozicijos sustiprėjimo galėjo prisidėti ir ją remiančios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos aktyvumas.

„Šimonytės ryškesnį pakilimą mes galime sieti su jos politinės partijos aktyvumu. Čia akivaizdžiai, kad ta politinė partija, t.y., konservatoriai, veikia labai intensyviai ir dabar jų pagrindinis uždavinys yra padaryti, kad Šimonytę traktuotų ne kaip kažkokios partijos kandidatę, o kaip plačios daugumos kandidatę. Šitą jie stengiasi maksimaliai realizuoti ir kol kas jiems sekasi“, – teigė politologas.

Dar sausio mėnesį buvo paskelbta „Vilmorus“ apklausa, kur S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę. Sausio 11-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį), už S.Skvernelį – 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I.Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų.

Kiek vėliau, sausio 15-26 dienomis, „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje trejetukas vėl persirikiavo – pirmasis buvo G. Nausėda, antroji – I. Šimonytė, o trečiasis S. Skvernelis. Tiesa, tyrimų rezultatai sausį rodė, kad konservatorių ir „valstiečių“ kandidatams tenka kone dalintis vieną vietą.

Pasak L. Bielinio, dabar ryškėjantis skirtumą tarp rinkėjų palankumo I. Šimonytei ir S. Skverneliui jau galima vertinti kaip tam tikrą besiformuojančią tendenciją.

„Šitas atotrūkis rodo besiformuojančią tendenciją, kad nuo trijų lyderių atsiskiria vienas su savo vėlavimu arba negebėjimu pavyti ir mes, jeigu taip bus ir toliau, finišo tiesiojoje matysime du kandidatus, kurie realiai pretenduos į prezidento postą, o Skvernelis bus garbingoje trečioje vietoje, bet ne aukštai“, – ne itin optimistinėmis prognozėmis premjero atžvilgiu dalinosi VDU profesorius.

Tuo tarpu MRU dėstanti politologė R. Urbonaitė mano, kad reitingų lentelė ir vėl gali pasikoreguoti vos tik S. Skvernelis pradės aktyvesnę rinkiminę kampaniją ir vizitus pas rinkėjus.

„Turėkite omeny, kad pats Skvernelis dar su rinkimų kampanija iš esmės nėra normaliai startavęs, jo vizitai pas rinkėjus dar tik prasidėjo, tai vėl mes matome tą problemą, kad ta kampanija dar yra faktiškai jokia – mes dar nežinome nei Skvernelio programos, nei galutinės štabo sudėties. Aš sakyčiau, kad jis dar tik pusiau, tik viena koja toje rinkimų kampanijoje. Manau, tai irgi gali turėti tam tikrą rezultatą, nors, aišku, jis neišlenda iš viešosios erdvės, bet kaip kandidatas būtent šituose rinkimuose dar negali skirti pilnaverčio dėmesio. Jeigu tai nebus tinkamai išspręsta, turės negatyvų rezultatą“, – teigė pašnekovė.

Kiti kandidatai net neatgautų užstato

Visi kiti kandidatai į prezidentus, panašu, kol kas lieka tarpusavy besivaržančios trijulės šešėlyje. Už ketvirtoje vietoje esantį Arvydą Juozaitį šiuo metu savo balsus atiduotų tik 4,8 proc. rinkėjų.

„Atsirado keli nauji kandidatai, kurie registravosi rinkimų kampanijai, bet jie perversmo nepadarė. Galima teigti, kad iš esmės lyderių trejetukas išlieka toks pats – Nausėda, Šimonytė ir Skvernelis.

Turime naujus kandidatus – Gražulis, Puidokas, kurių anksčiau sąraše nebuvo. Vėlgi procentas yra nedidelis. Tomaševskio procentas, tikėtina, gal būtų didesnis ir rinkimuose bus didesnis, nes už jį balsuoja lenkų gyvenamos teritorijos, kurios galbūt ne visada vienodai reprezentatyviai patenka į tyrimą“, – tyrimo rezultatus komentavo I. Zokas.

Įdomu tai, kad jei rinkimai įvyktų ateinantį sekmadienį, ir rezultatai būtų tokie kaip reitingų lentelėje, po pirmuoju trejetuku esantys kandidatai net neatgautų sumokėto beveik 5000 eurų rinkimų užstato.

Kaip numatoma Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, užstatas kandidatui grąžinamas tik tada, jeigu jis gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų vasario 18-28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

121 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

„Google“ smūgis „Huawei“: žada panaikinti prieigą prie programėlių

Uždaromas geležinkelio tunelis Kaune: keleiviams - svarbi žinia

Sinoptikai: temperatūra priartės prie 30 laipsnių - laukia ir liūtys

Atgims romantiškas maršrutas legendiniu laivu iš Kauno į Nidą

Kauno geležinkelio tunelyje – istoriją pasakojanti inovatyvi ekspozicija

Pasibaisėjo vaizdais Nemuno ir Neries santakoje: „Tikiuosi, įstatymai visiems vienodi“

Gedimas „Unipark“ automobilių stovėjimo aikštelėje patuštino kauniečio sąskaitą

UNICEF vaikų bėgimas „už kiekvieną vaiką“ tradiciškai atvyksta į Kauną

Įdomiausios renginių akimirkos: kaip savo gimtadienį šventė Kaunas? (foto)

Ant baigiamo statyti verslo pastato stogo pačiame Kauno centre apsigyveno bitės