Politologai nubraižė prezidentinių rinkimų baigties prognozes

Delfi.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Daugiausiai šansų patekti į antrą prezidento rinkimų turą turi Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, bent jau taip mano politologai Lauras Bielinis ir Ainė Ramonaitė. Ekspertai taip pat nubraižė prognozės, kaip viskas atrodytų, jeigu į antrą turą patektų Saulius Skvernelis.

Diskusija prasidėjo nuo klausimo, ar pagal nuomonių apklausas galima prognozuoti prezidento rinkimus. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė pabrėžė, kad apklausų tikslas yra ne prognozuoti, o užfiksuoti to momento žmonių ketinimus.

„Jei galėtume pagal apklausas pasakyti , kas laimės, tai būtų pigiau nei organizuoti rinkimus“, – ironizavo R. Ališauskienė.

Pasak sociologės, atsakymai rodo tendencijas, simpatijas/antipatijas, bet jie negali parodyti tikslaus palaikytojų skaičiaus. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad beveik pusė tų, kurie turi nuomonę, balsuoti neateina.

„Ar (rinkėjas) ateis balsuoti, lemia įvairios sąlygos. Iki paskutinio šeštadienio vakaro, jis pats nežino, ar nueis“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak sociologės, paprastai paskutinė apklausa vyksta likus savaitei iki rinkimų.

„Jeigu apklausos rezultatai sutaptų su rinkimų rezultatais, tai reikštų, kad kandidatai (tą savaitę) nieko neveikė“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak sociologės, tiksliausiai rezultatus parodo rinkimų dieną vykstančios apklausos, vadinamieji exit poll’ai.

„Tikras exit pollas vyko tik kartą, ir jis buvo padarytas nesilaikant taisyklių“, – sakė R. Ališauskienė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė pridūrė, kad prie nežinomųjų faktorių prisideda tai, kad daug mūsų piliečių gyvena užsienyje.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad per šiuos rinkimus (per pirmą rinkimų turą) vyks ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, todėl gali būti, kad daug tų žmonių ateis į rinkimus.

Rinkimuose – rinkėjų nuostatų maišalynė

Profesorė teigė, kad kuo toliau, tuo sunkiau suprasti rinkėjus, nes jie patys savęs nesupranta.

„Anksčiau buvo aiškesnė skirtis tarp landsbergininkų ir brazauskininkų. Dabar ta skirtis vis labiau praranda prasmę, tai patys rinkėjai vis labiau nebežino (pagal ką orientuotis)“, – sakė A. Ramonaitė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad ir patys rinkėjai į save žiūri saviironiškai. Jie sako: „gal koks naujas gelbėtojas ateis“.

Pasak jos, vieni sako, kad pavarto lankstinuką ir pažiūri, koks pažadas sudomina. Kiti sako: „žiūrim labai kritiškai, jei daug pažada, tai nebalsuosim“.

Pasak politologės, labai sunku numatyti socialinį aplinkos poveikį. Ji pastebėjo, kad dar prieš kelis mėnesius nebūna aišku, kas bus lyderis. O paskui „žmonės pagauna bangą“, ir prieš pat rinkimus pradeda ryškėti lyderiai.

Mokslininkė aiškino, kad tas „bangos pagavimas“ nebūtinai susiję net su tuo, apie ką kalbama nacionaliniu lygmeniu – žiniasklaidoje, o gali vykti net mikro lygmeniu – to asmens socialinėje aplinkoje.

Svarbi ne tik paklausa, bet ir pasiūla

A. Ramonaitė atkreipė dėmesį į rinkiminėje studijoje jos kolegos Mažvydo Jastramskio užrašytą mintį, kad yra svarbi ne tik paklausa, bet ir pasiūla.

„Tas pats kandidatas gali vienuose rinkimuose gauti mažai balsų, o kituose turėti kitokį rezultatą, nes tuo metu yra kita pasiūla“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, čia veikia „mistinė kairė/dešinė irgi veikia“. Kaip pavyzdį ji pateikia Tėvynės sąjunga (TS) ir kitus, kurie jai oponuoja.

„Tada žmonės pagauna: „aha, jei aš labai nemėgstu TS, kas čia yra tie, kurie jai oponuoja? Tada už tuos ir balsuoju“. Čia yra daug laisvo plaukiojimo, kuris sukelia mums, kaip tyrėjams, galvos skausmo“, – sakė A. Ramonaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis sakė, kad Lietuvoje, kaip didžiojoje dalyje posocialistinio pasaulio, didžioji dalis žmonių yra nusiteikę paternalistiškai.

„Todėl tie gelbėtojai ir atsiranda. Gelbėtojas yra tas, „kuris už mane padarys sprendimus, kuriuos privalau daryti aš“. Visos politinės jėgos tuo naudojasi. Ir toks kartais fantastiškas kalbėjimas vis tiek patraukia“, – sakė L. Bielinis.

Sociologė R. Ališauskienė nesutiko, kad tai būdinga tik posociolistinėms šalims.

„Pažiūrėkime į Ameriką, „tėvą“ išsirinko. Merkel irgi.. Tai turbūt yra žmogiškas „tėvo“, „motinos“ noras“, kuris už mane kažką padarys“, – sakė R. Ališauskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje nebėra aiškios skirties ašies, kuri dalytų nuostatas, vis tiek yra simpatijos/antipatijos. Sociologė teigė, kad per praėjusius Seimo rinkimus motyvas balsuoti prieš (esančius valdžioje arba konkrečią partiją) buvo labai svarbus.

Sociologė taip pat įžvelgė įdomią tendenciją rinkėjų elgsenoje, kad praėjus vos pusmečiui po rinkimų paklausus rinkėjų, ar jie norėtų tos pačios politinės jėgos, ar kitos, žmonės jau sako, kad reikia kitų partijų valdžioje.

Lietuvoje pikčiausi rinkėjai į rinkimus neateina

VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė, kalbėdama apie protesto rinkėjus, pažymėjo, kad Lietuvoje už naujas partijas protesto vardan balsuoja ne tokie pikti žmonės, kaip galima tikėtis.

„Pas mus net vakariečiai stebisi, kur pas jus populistinės radikalios partijos? Kai žiūrėjom, kodėl taip yra, pamatėme, kad patys pikčiausi žmonės yra tie, kurie apskritai nebalsuoja. Jei jie visi balsuotų, tai rezultatai galėtų būti kitokie“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, Lietuvoje vyrauja „viltingieji rinkėjai“.

„Jie turi viltį: „o gal šį kartą bus geriau“, – sakė A. Ramonaitė.

Remdamasi M. Jastramskio duomenimis, A. Ramonaitė teigė, kad Lietuvoje yra mažiau nei pusė asmenų, kurie balsuoja už tą pačią partiją. Kiti keičia preferencijas, tačiau nebūtinai balsuoja už kitą partiją. Tarp jų yra tokių, kurie neateina į sekančius rinkimus. O dar į kitus, būna, kad pamatę tinkamą jiems kandidatą sugrįžta.

„Jie mėgsta naujas partijas. „Valstiečiai“ nėra nauja, bet žmonės ją priėmė kaip naują. Yra žmonių, kurie nuolat ieško naujienų, ir už naujienas balsuoja. Klausimas, kas bus palaikyta naujiena per kitus Seimo rinkimus“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė teigė, kad prezidento rinkimuose pagrindiniai žaidėjai dažnu atveju yra nepartiniai, todėl jie savaime būna naujiena.

Pateikė Pakso pavyzdį

Sociologė R. Ališauskienė pateikė pavyzdį, kaip rinkimuose antrame ture laimėjo Rolandas Paksas, nors pirmame jis atsiliko nuo Valdo Adamkaus.

„Mes dažniausiai aptarinėjame kasmėnesinius rezultatus. Tačiau visi kandidatai ir partijos daro tyrimus, kurie nėra vieši, bet ten yra daugiau informacijos. Kai kalbame, mes dažnai turime skaičių atsargą“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak sociologės, R. Pakso – V. Adamkaus kovoje lūžis įvyko gruodį. Jau tada sociologai galėjo pasakyti, kad R. Paksas turi vilčių, nes apklausos rodė, kad žmonės nori naujo prezidento.

R. Ališauskienės teigimu, V. Adamkus per savo kampaniją dar padarė klaidą, kad atsivežė į Lietuvą J. Bush’ą.

„Atrodė, kad tai buvo viskas, ką jis galėjo pasiekti. Rinkėjai balsavimu pasakė: „ačiū, pasiekei viską, dabar duokime jaunesniam pabandyti“.

Ji taip neatmetė, kad išreikšta parama rinkimuose gali turėti įtakos. Ji tam iliustruoti taip pat pateikė istorinį pavyzdį susijusį su R. Paksu.

„Kai buvo sekantys rinkimai, žmonės rinko V. Adamkų, dalyvavo Kazimiera Prunskienė. Prieš pirmą turą buvo aišku, kad į antrą turą išeis V. Adamkus ir P. Auštrevičius. K. Prunskienė neturi šansų, ji buvo ketvirta.

Bet ketvirtadienį vakare R. Paksas paremia K. Prunskienę, ir K. Prunskienė išėjo į antrą turą. Po apkaltos buvo susiskaldymas, ir šalininkai (paklausė R. Pakso). Tokie veiksniai daro įtaką“, – sakė R. Ališauskienė.

Svarbiausias kriterijus – sąžiningumas

Pasak sociologės, svarbiausias kriterijus, pagal kurį, žmonės renkasi kandidatą – sąžiningumas.

„Neklauskit, kaip nustato, kuris sąžiningas. Taip pat Lietuviai nuo pradžių gailisi mušamų. Jei kandidatas per daug bus neigiamai pristatomas, tada bus sakoma, kad pilama neteisinga informacija. Turėjome tą atvejį su Paulausku ir tvora“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak jos, taip pat svarbūs yra profesija ir išsilavinimas. Žmonėms imponuoja, jei kandidatas yra ekonomistas ir teisininkas. Trečias svarbus dalykas – nepriklausymas konkrečiai partijai, „kad visiems būtų lygus ir teisingas“.

Politologė A. Ramonaitė, remdamasi savo kolegės Jūratės Kavaliauskaitės tyrimu, pridūrė, kad žmonėms sąžiningas dažniausiai atrodo tas kandidatas, kurio politinėms pažiūroms jis prijaučia.

„Jeigu esi tos pakraipos, tada tas kandidatas atrodo sąžiningas ir protingas, o jei kitos pakraipos, tada atrodo nesąžininkas ir neprotingas. Ta nuostata lemia daugiau nei žmogui pačiam atrodo“, – sakė A. Ramonaitė.

Grybauskaitės nuomonė gali turėti įtakos

Ekspertai neneigia, kad rinkimuose įtakos gali turėti dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, jeigu ji ją išsakytų,

„Kažkada esame klausę žmonių, kas būtų tie žmonės Lietuvoje, kurių, esant neaiškumo situacijai, klausytumėte nuomonės? Tai D. Grybauskaitė buvo dažniausiai minima atvirame klausime. Atrodytų, kad yra svarbi nuomonė. Bet aš abejočiau , kad D Grybauskaitė tiesmukai pasisakytų“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologei atrodo keistas dabartinis konfliktas tarp premjero Sauliaus Skvernelio ir prezidentės.

„Niekaip nesuprantu, kam „valstiečiams“ ir S. Skverneliui reikalingas konfliktas, ir ką jie išlošia?“, – sakė A. Ramonaitė.

L. Bielinis mano, kad per konfrontaciją S. Skvernelis bandė parodyti, kad jis toks pats arba net geresnis už D. Grybauskaitę.
LI.
„Bet nepasisekė, štai kur problema“, – sakė L. Bielinis.

R. Ališauskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė ilgą laiką lieka geriausiai vertinama veikiančia politike.

„Ta nuomonė svarbi, bet labai svarbu, kaip pateikiama, ir kuo grįsta. Žmonėms žiauriai nusibodo tarpusavio rietenos. Toliau apibendrinimas eina toks: „visi jie tokie. Baikit rietis, pradėkit dirbti Lietuvai“, – aiškino R. Ališauskienė.

Išsakė savo prognozes

Diskusijos gale ekspertai išsakė savo prognozes dėl prezidento rinkimų.

VDU politologas, L. Bielinis mano, kad antrajame ture susitiks G. Nausėda ir I. Šimonytė.

„Laimės geresnis“, – sakė L. Bielis.

Taip pat manė ir A. Ramonaitė. Tik ji nuėjo dar toliau su prognozėmis apie antrojo turo baigtį.

„Aš linkčiau manyti, kad G. Nausėda ir I. Šimonytė turi daugiau šansų. S. Skvernelis liktų trečias, jei nepasikeis. Antrame ture spėčiau laimėtų G. Nausėda, nes jis idealiai atitinka medianinį rinkėją. I. Šimonytė orientuojasi į specifinę grupę rinkėjų, kurių nėra dauguma“, – sakė A. Ramonaitė.

R. Ališauskienė sakė negalinti sakyti savo prognozių.

„Man būtų interesų konfliktas, aš labai daug skaičių žinau“, – sakė sociologė.

Scenarijus – kai Skvernelis antrame ture

Jeigu S. Skvernelis patektų į antrą turą, tada L. Bielinio manymu situacija būtų panaši į rinkimus Prancūzijoje, kai į antrą turą išėjo Marine Le Pen.

„Jei skvernelis išeitų į antrą turą, arba I. Šimonytės rinkėjai viską dramatizuotų ir balsuotų už Nausėdą, arba atvirkščiai“, – sakė L. Bielinis.

A. Ramonaitės teigimu, jei jis būtų su G. Nausėda, tada G. Nausėda laimėtų be problemų.

„Jei susitiktų su I. Šimonyte, tada būtų įdomiau“, – sakė A. Ramonaitė.

Panašiai mąstė ir R. Ališauskienė.

„Jeigu šiandien – Nausėda prieš Skvernelį, ir Skvernelis prieš Šimonytę“, – sakė R. Ališauskienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune apstu KET pažeidimų: įkliuvo ir vairuotojai, ir pėstieji

Kaune pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Vaikus pornografijai išnaudojęs vyras išgirdo teismo sprendimą – už grotų nesės

Stiprus susidūrimas Petrašiūnuose – vairuotojai išvežti į klinikas

S. Skvernelis prisiminė seną nuobaudą: didžiausia nuodėmė nutiko prieš 20 metų

Fiksuoja skaitytoja: Kauno senamiestyje pabudo gamta

Smarkus smūgis Panemunėje: į nelaimės vietą išsiųsti medikai

Kurį laiką mažėjęs sergamumas gripu vėl šoktelėjo

Viena didžiausių šalies IT paslaugų tiekėjų patyrė gedimą

Kauno pareigūnai tiria: sekmadienį rastas apiręs kūnas