Visoje Europoje siaučiančiu ir užkrečiamu virusu susirgusi kaunietė: „Maniau, kad esu apsaugota“

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

40-metė Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas – DELFI) „viena ausimi“ girdėjo, kad Lietuvoje, kaip ir Europoje, – tymų protrūkis. „Maniau, kad tikrai esu apsaugota“, – telefonu iš ligoninės pasakojo moteris. Kaunietė neįsivaizduoja, kaip galėjo užsikrėsti tymais, tačiau dėl ligos komplikacijų jai savaitę teko praleisti ligoninėje, o kada moteris visiškai atgaus jėgas ir bus darbinga – žino tik jos imuninė sistema.

Protrūkis – visoje Europoje

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad tokio sergamumo tymais, koks yra dabar, nebuvo 10 metų, nors liga buvo suvaldyta. Tymais serga ne tik lietuviai – itin užkrečiamas virusas siaučia visoje Europoje, kai kur registruoti mirties atvejai.

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus gydytoja Vilūnė Martinkienė sako, kad nuo šių metų pradžios, šioje gydymo įstaigoje buvo paguldyti 34 pacientai, kuriems buvo įtariami tymai, 29 iš jų susirgimas buvo patvirtintas.

Pacientų skiepijimų būklė yra įvairi (neskiepyti, skiepyti 1 vakcinos doze), ne visų pacientų skiepijimų būklė yra žinoma. Taip pat susirgo vaikai, kurie dar yra per jauni skiepams.

Manė, kad buvo paskiepyta

„Vieną dieną man pakilo temperatūra iki 38oC, buvo penktadienis. Atrodo, kad jaučiausi, tarsi pasigavau kokį peršalimą. Visą savaitgalį pragulėjau lovoje, nes buvo tokie kaip peršalimo simptomai. Pirmadienį nuėjau pas šeimos gydytoją. Ji mano būklę irgi įvertino kaip peršalimą. Ji nedarė jokių tyrimų, paskyrė vaistus nuo peršalimo. Rytojaus dieną pasijutau dar blogiau ir ant veido pastebėjau raudonus taškelius, – savo ligos istoriją pasakoti pradėjo Lina.

– Jaučiausi ne geriau, o dar blogiau. Aukšta temperatūra, silpnumas – visai neturėjau jėgų, kosulys, atrodo, kaip ir bronchitas, buvo baimė, gal plaučių uždegimas. Geri vaistus, bet jautiesi dar blogiau. Galvoju – reikia nueiti pas gydytoją, bet neturiu jėgų. Paprašiau, kad pas mane ateitų giminaitė, bent padėtų nueiti pas šeimos gydytoją. Kai giminaitė atėjo, pamatė, kad esu visa išberta.“

Nors šeimos gydytoja telefonu patarė atvykti pakartotiniam vizitui, Lina nusprendė išsikviesti greitąją pagalbą. Ir nesuklydo – moteriai buvo patvirtinti tymai, ištiko bronchito komplikacija.

„Buvo ir sunku, ir baisu, savijauta tokia, kad net sunku žodžiais papasakoti. Buvo taip silpna, taip negera. Aukšta temperatūra, apie 40oC, – su siaubu prisimena moteris.

– Jei kas nors būtų pasakęs, kad reikia pasiskiepyti… Aš negalvojau, kad nesu apsaugota. Visada galvodavau, kad vaikystėje buvau paskiepyta.“

Moteris vaikystėje galėjo būti visai neskiepyta arba skiepyta tik kartą. Norint, kad susiformuotų pilnas imunitetas prieš tymus, reikia dviejų vakcinų. Nuo tymų skiepijami ir suaugę žmonės.

Kaunietė sako nenumananti, kur galėjo užsikrėsti, mat net nesinaudoja viešuoju transportu, tarp pažįstamų ligos atvejų taip pat nefiksuota.

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai neranda kitos tymų protrūkio priežasties kaip tik judėjimą prieš skiepus. Skiepų kritikai, ragindami nesiskiepyti nuo tymų, argumentuoja, kad šis virusas „nėra baisus, tiesiog persergama kaip peršalimu, o vaikams persirgti – dar geriau“.

DELFI pasiteiravo Kauno klinikinės ligoninės pacientės, ar sutiktų su šia nuomone.

„Tai labai nemaloni liga. Ar čia malonumas sirgti ir džiaugtis tuo, kad guli lovoje, neturi net jėgų. Kai dar reikia pasirūpinti vaikais. Aš geriau pasiskiepysiu ir kitiems patarsiu“, – pasakojo Lina.

Nors nuo tos dienos, kai moteris buvo paguldyta į ligoninę, praėjo savaitė, Lina vis dar jaučiasi silpnai, nors savijauta jau, žinoma, geresnė.

Ją prižiūrėjusi gydytoja sako, kad dabar moteriai jėgas atstatyti reikės namuose – ilsėtis, vartoti daug skysčių, gerai maitintis.

Į ligoninė guldoma tik dėl komplikacijų

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje dirbanti gydytoja V. Martinkienė sako, kad į ligoninę guldomi tik tie pacientai, kuriems pasireiškia tymų komplikacijos. Kiti išleidžiami gydytis namuose. Ypač atsargūs turėtų būti tie ligonio šeimos nariai, kurie nuo tymų nebuvo skiepyti arba buvo skiepyti tik kartą.

Visgi, gydytoja primena, kad vakcina nuo ligos neapsaugos 100 proc., tačiau jei taip atsitinka, kad pasiskiepyjęs asmuo užsikrečia tymais, komplikacijų tikimybė kur kas mažesnė.

Kauno klinikinės ligoninės gydytoja sako, kad tymai gali komplikuotis plaučių uždegimu (virusinis ar bakterinis), akių junginės uždegimas, virusiniu bronchitu, laringitu, bronchiolitu, stomatitu, gali atsirasti trombocitopenija.

Retesnės komplikacijos – encefalitas, meningoencefalitas.

Gydytoja teigia, kad nekomplikuotų tymų atvejų prognozė yra gera.

V. Martinkienė sakė, kad atsižvelgdami į paciento gimimo metus, galima spręsti, kiek tymų vakcinos dozių pacientas yra gavęs. Tai geriausia nustatys gydytojas specialistas.

Medikė pasakojo, kad pirmomis ligos pasireiškimo dienomis, kai pakyla temperatūra, kamuoja bendras silpnumas, kosulys, pačiam pacientui sunku įtarti tymus, ligos gali nepastebėti iš šeimos gydytojas.

„Katariniame (pradiniame) tymų periode sunku įtarti tymus, nes tada pakyla kūno temperatūra, kamuoja silpnumas, atsiranda kosulys, patinsta akių vokai, ašaroja akys, bijo šviesos ir po kelių dienų atsiranda smulkios dėmelės“, – sako gydytoja.

Pirmomis ligos dienomis net ir specifinis kraujo tyrimas tymų susirgimo gali neparodyti.

Kol nėra tymų komplikacijų, kraujo tyrimo rezultatas gali rodyti virusinio tipo pakitimus.

Kas yra tymai?

Kaip informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

Koks sukėlėjas?

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.

Kaip užsikrečiama tymais?

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

Žmogus užkrečiamas 4 dienas iki pirmojo bėrimo ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo, sako gydytoja.

Kokie yra tymų simptomai?

Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos.

Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.

Koks gydymas?

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.

Kaip apsisaugoti nuo tymų?

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė žymiai geriau, nei tikėtasi

Paaiškino, ar įrenginių kameros užklijavimas padeda apsaugoti savo privatumą

Be veido kaukės Jonavos „Maximoje“ siautėjęs recidyvistas nurimo tik jį prirakinus prie turėklų

Apžvelgė Kauno biurų rinką: galimybių plėtrai - daug

Teisingumo ministerija siūlo kaip kardomąją priemonę dažniau skirti piniginį užstatą

Važiuojant link Drąseikių - 3 automobilių avarija

A. Užkalnis vėl apsilankė Kaune: išbandė dar vieną japonų restoraną

Zapyškio „Stuboje“ nuolat verda veiksmas

Atsako advokatė: paaiškėjo, kad auginau kito vyro vaiką – ar turiu teisę į turtinės ir moralinės žalos atlyginimą?

Kauno apskrityje - vėl didžiausias naujų COVID-19 užsikrėtimų skaičius