Kauno centre įsibėgėję buvusio prekybos ir pramogų centro „Sostinė“ griovimo darbai šalimais gyvenantiems bei dirbantiems žmonėms metė nemenką iššūkį. Technikai ėmus ardyti pastato gelžbetonio konstrukcijas, kauniečiai galėjo pasijusti tarsi Sacharoje – ore pasklido tiršti dulkių debesys.
„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ar šitaip „purvinai“ plušėdami statybų rangovo UAB „Mitnija“ darbininkai nepažeidžia jokių saugos reikalavimų, nekelia pavojaus savo ir aplinkinių sveikatai. Inspekcijos Kauno departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Antanas Ramanauskas portalui pateiktame komentare pirmiausia nurodė, kad formaliai griovimo darbai vykdomi teisėtai, mat jie numatyti statyboms išduotose leidimuose.
Kaip tvirtino A. Ramanauskas, Maironio g. 19 vykdomo pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį iš prekybos į viešbučių, projekto Nr. 0416, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-21-181217-00257, sudėtyje numatytas pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas ardant esamas konstrukcijas (projekto dalis Nr. 0416-01-TP-SO-AD).
„Statybų projekte numatyti esamų konstrukcijų ardymo paruošiamieji darbai: statybvietė aptveriama nuo Maironio gatvės ir šalia esančių pastatų vidiniuose kiemuose, įrengiami pėsčiųjų praėjimo takai ir perėjos, įspėjamieji ženklai apie vykdomus statybos darbai, automobilių eismo ir pėsčiųjų judėjimo kryptį nurodantys kelio ženklai, kuriais privalo vadovautis eismo dalyviai“, – statybvietės parengimą apibūdino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas.
A. Ramanauskas pažymėjo, kad dulkių debesų debesų apskritai išvengiame griaunamo statinio konstrukcijų paviršius nuolat drėkinant vandeniu. Apsauginis tinklas, tuo metu, tvirtinamas prie pastolių arba patikimų konstrukcijų, kas šiuo atveju neįmanoma, kadangi vykdomi mechanizuoti griovimo darbai.
„Naudojamas vikšrinis ekskavatorius su keičiama specializuota ardymo įranga: hidraulinės žirklės, hidraulinis trupintuvas, hidraulinis plaktukas. Pastoliai neįrenginėjami, o patikimos pastato konstrukcijos išardomos“, – darbų specifiką komentavo A. Ramanauskas, patikinęs, kad statybvietėje nuolat naudojama vandens patranka dulkėms „gesinti“.
Kalbant apie darbus esant smarkiam vėjui, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas nurodė, jog pagal minėtą projekto dalį Nr. 0416-01-TP-SO-AD, „draudžiama dirbti aukštyje ir atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis, plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose metu ir keliant pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai.“
Tuo metu vidutinis vėjo greitis Kaune siekia 4 m/s. Šių nuostatų bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų apskritai kontrolę, kaip tvirtino A. Ramanauskas, vykdo Valstybinė darbo inspekcija, o teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, reikia suprasti, čia ne prie ko.
Jis pridūrė, kad pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymą, statybos ar griovimo darbus atliekantys darbininkai turi būti aprūpinti apsauginiais šalmais ir batais su dūriams atspariu padu, akių, veido ir ausų apsauga, respiratoriais, oro pokyčiams atspariais apsauginiais rūbais, šviesą atspindinčiais drabužiais bei saugos diržais.
Pagal Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatas, statytojas (užsakovas) privalo ardymo metu paskirti statybos saugos ir sveikatos koordinatorių, kuris kontroliuotų norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Šio reglamento įgyvendinimą, tikslino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, taip pat prižiūri Valstybinė darbo inspekcija.
Savo ruožtu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, anot A. Ramanausko, savo kompetencijos ribose nustačiusi pažeidimus galėtų taikyti už pažeidimus administracinio poveikio priemones. Kol kas duomenų apie „Sostinės“ griovėjams paskirtas nuobaudas nėra.
