Keistas sutapimas: Lietuvos pareigūnams viešint JAV žengtas žingsnis N. Venckienei išlaisvinti

DELFI.LT montažo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vasario 7 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Senate ir Atstovų rūmuose kartu su Baltijos šalių ministrų delegacija lankėsi ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tą pačią dieną JAV kongresmenas dar kartą bandė žengti žingsnį siekiant JAV federaliniame kalėjime kalinčios Neringos Venckienės išlaisvinimo.

JAV kongresmeno žingsnis buvo nušviestas JAV lietuvių spaudoje bei nedideliuose naujienų portaluose, kurių informacija „Facebook“ tinkle dažnai dalijasi N. Venckienės šalininkai. Prie straipsnių, kuriuose buvo nurodoma, kad kongresmenas Chrisas Smithas pateikė įstatymo projektą, nurodoma, kad tą pačią dieną JAV Senate viešėjo „aukšti Lietuvos pareigūnai“.

Taip pat kaltinama, kad „Lietuvos žiniasklaida apie tai tyli“.

Tą pačią dieną JAV Senate iš tiesų lankėsi Baltijos šalių delegacija, kurioje buvo ir Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Tiesa, ministro viešnagės tikslai buvo nesusiję su N. Venckienės byla.

DELFI susisiekus su Užsienio reikalų ministerija (URM), atstovai teigė, kad jokių sąsajų su N. Venckienės byla L. Linkevičius neturėjo. Su juo, kai šis viešėjo JAV, taip pat niekas nebandė susisiekti dėl šios situacijos.

JAV lankėsi Baltijos šalių delegacija

Užsienio reikalų ministerija (URM) vasario 8 dieną savo tinklapyje paviešino pranešimą, kuriame teigiama, kad vizito metu Baltijos šalių ministrai susitiko su JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku Džeimsu Richsu bei jo pavaduotoju Bobu Menendezu. „Senatoriams pristatyta Baltijos regiono saugumo problematika, aptartas bendradarbiavimas transatlantiniais klausimais, dėkota už tvirtą poziciją dėl atsako Rusijai ir jai taikomų sankcijų, paramos Ukrainai klausimai“, – taip įvardijamas vizito tikslas.

Susitikime su senatoriumi Martinu Heinrichu buvo akcentuojami energetinio saugumo ryšiai su JAV.

„Su Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininku, Baltijos draugų grupės vienu iš pirmininkų, Adamu Schiffu, aptarta šios grupės parama trijų Baltijos šalių siekiams stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą, JAV karių buvimą regione. Pristatytos Lietuvos pastangos kovojant su hibridinėmis ir kibernetinėmis grėsmėmis, užtikrinant žmogiškuosius kontaktus su Rusijos pilietine visuomene, – teigiama URM pranešime. – Baltijos regiono saugumą ir kovą su Rusijos piktavališkais veiksmais ministras taip pat aptarė su Europos politikos analizės centro (CEPA) vadovu Peteriu Doranu ir Rusijos programos direktoriumi Brianu Whitmoru, kalbėjo PowerVertical laidoje internete (Podcast).“

Siekia N. Venckienės išlaisvinimo

Vasarį JAV kongreso narys Chrisas Smithas dar kartą kreipėsi į Kongresą pateikdamas įstatymo, kuriuo siekia iškovoti N. Venckienei laisvę. Kongresmenas pakartotinai teikė tą patį projekto įstatymą, kurį buvo pateikęs praėjusių metų birželį.

Pagal JAV įstatymus, pasikeitus Kongresui, visi anksčiau teikti ir nepatvirtinti dokumentai lieka pamiršti, todėl norint, kad į juos būtų sureaguota, juos reikia pateikti dar kartą.

Dokumente pirmiausia išdėstomi N. Venckienės istorijos faktai: už ką sulaikyta buvusi teisėja, kada ji atvyko į JAV ir panašiai. Dokumentu siekiama, kad „Neringai Venckienei būtų leista likti JAV tol, kol bus paskelbtas sprendimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį“.

Taip pat prašoma, kad Neringa Venckienė nebūtų laikoma Federaliniame kalėjime, siekiama, kad „turėtų būti leidžiama laisvai judėti ir dirbti iki tol, kol bus paskelbtas nuosprendis ir būtų suteikta riekiama pagalba“.

Kongresmenas leidiniui „The Associated Press“ pirmą kartą teikdamas šį dokumentą teigė, kad N. Venckienė turėtų būti „giriama, o ne teisiama už drąsą pareigūnus patraukti atsakomybėn ir savo dukterėčios saugojimą“.

„Teisėjai Neringai Venckienei turi būti leista likti Jungtinėse Valstijose iki paskutinio sprendimo dėl jos prašymo dėl prieglobsčio, – rašoma dokumente. – Ji negali būti sulaikyta federaliniame ar valstijų kalėjime, ar areštuota dėl bet kokių imigracijos ar ekstradicijos nusikaltimų, jai turi būti leista laisvai judėti ir suteiktas leidimas dirbti iki paskutinio sprendimo dėl prieglobsčio.“

Ekstradiciją N. Venckienei JAV teismas jau patvirtino, vėliau ji skundė teismo sprendimus. N. Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių. Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų.

Kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas:

167 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

168 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

313 str. 2 d.: mirusiojo atminimo paniekinimas, viešai paskleidžiant apie mirusįjį melagingus prasimanymus, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

153 str.: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, už kurį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

163 str.: piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

232 str.: nepagarba teismui, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

228 str. 2 d.: piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už ką baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

154 str. 2 d.: šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

236 str. 1 d.: asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Tymų protrūkis paskatino valdžios diskusiją apie privalomus skiepus

Kovai su vaikus puolančia infekcija Kauno ligoninėje - 700 tūkstančių eurų

Tritaškių lietumi prapliupęs „Žalgiris“ vėl paskandino „Šiaulių“ laivą

Ugniagesiai papasakojo apie nelengvą darbą: trys dalykai, kurių nevalia daryti po eismo įvykio

Kaip per porą dešimtmečių Kaunas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje

Savaitgalis sodyboje apkarto: vyrui teko kviesti policiją

Nuo balandžio - nauja kai kurių automobilių registravimo tvarka

Kaune įkurta Lietuvos žurnalistų sąjunga švenčia svarbią sukaktį

Kaune užfiksuotas neįprastas gamtos reiškinys

Stringant pasų išdavimui, tikisi pagalbos iš privačių įmonių