Įspėja: su paveldėtu turtu galima paveldėti ir skolas

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trečdalis šalies gyventojų nežino, kad kartu su giminaičio turtu jie gali paveldėti ir jo finansinius įsipareigojimus, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Be to, didžioji dalis žmonių nėra sudarę testamento, todėl jų turtas būtų paveldimas įstatymų numatyta tvarka ir galėtų atitekti nebūtinai tiems asmenims, kuriems jį norėtų palikti pats žmogus.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, apklausos rezultatai rodo tai, kad daugelis mūsų nėra linkę galvoti apie blogiausią gyvenimo scenarijų.

„Daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų nėra nei kalbėję apie mirtį su savo artimaisiais, nei aptarę, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Palyginti nemažai žmonių – 31 proc. – nežino ir to fakto, kad kartu su giminaičio turtu jie gali paveldėti jo skolas. Nors tai ir nėra labai paprasta tema, išankstinis paveldėjimo klausimų aptarimas gali apsaugoti nuo finansinių netikėtimų ateityje“, – sako J. Cvilikienė.

„Po žmogaus mirties įpėdiniams gali tekti perimti įsipareigojimą grąžinti skolą ar atsiskaityti už suteiktas paslaugas, už kurias žmogus nespėjo sumokėti. Įpėdiniams taip pat gali tekti pareiga išlaikyti vaiką, jeigu taip yra nusprendęs teismas, jiems gali reikėti atlyginti iki palikėjo mirties susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei“, – komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Tiesa, jis pastebi, kad jei po žmogaus mirties lieka vien skolos, jo įpėdiniai turi teisę atsisakyti palikimo.

Daugelis žino, kas būtų turto paveldėtojai

Kaip parodė „Swedbank“ apklausa, daugiau kaip pusė arba 65 proc. respondentų nurodė žinantys, kas paveldėtų jų įsipareigojimus ir turtą.

„Beveik visuose respondentų atsakymuose galima įžvelgti panašią tendenciją. Tai yra, sulaukus vyresnio amžiaus paveldėjimu ir su juo susijusiais klausimais imama domėtis labiau, tad vyresni respondentai dažnai turi atsakymą į klausimą, kas paveldės jų sukauptą turtą“, − komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Pasak jo, natūralu, kad artėjant ar jau atėjus pensiniam amžiui savo finansais imama rūpintis atidžiau, o per ilgesnius gyvenimo metus sukaupta patirtis bei suvokimas leidžia kitaip vertinti ir mirties faktą.

Notaras M. Stračkaitis pažymi, kad pagal įstatymą, paveldint numatytos šešios įpėdinių eilės. Šeštąja paskutiniąja eile paveldi palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai, tai yra, palikėjo pusbroliai ir pusseserės. Tačiau svarbi detalė paveldėjimo tvarkoje yra tai, kad sudarytas testamentas žmogui gali suteikti galimybę pačiam nuspręsti, kam ir kokiomis dalimis jis nori palikti savo turtą.

Testamentu pasirūpinęs kas dešimtas

„Nors sudarytas testamentas palengvintų ir pačių gyventojų, ir jų artimųjų rūpesčius, apie savo sukaupto turto bei įsipareigojimų perleidimą testamentu lietuviai dažniausiai negalvoja. Trys iš keturių šalies gyventojų nėra sudarę testamento ir neplanuoja jo sudaryti. Tai padaryti artimiausioje ateityje nurodė ketinantys 14 proc. respondentų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Kaip rodo „Swedbank“ gyventojų apklausa, apie testamento sudarymą pradedama galvoti sulaukus vyresnio amžiaus – testamentus sudaryti dažniau linkę 56 metų ir vyresni asmenys. Tuo metu vidutinio amžiaus (30-45 m.) apklaustieji dažniau nėra sudarę testamento ir neturi planų jo sudaryti.

Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento M. Stračkaičio, šalies gyventojas testamentu savo turtą gali palikti ir tolimesnės eilės giminaičiams, taip pat ir asmenims, su kuriais jo nesieja giminystės ryšiai. Taip pat testamentu turtas gali būti paliekamas ir juridiniams asmenims, pavyzdžiui, bažnyčiai bei valstybei.

Kokios paveldėtojo teisės?

Norėdamas apsaugoti savo asmeninį turtą nuo palikėjo kreditorių, įpėdinis turi galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą, o tai reiškia, kad už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu.

„Jei palikimo priėmimo momentu įpėdiniams nėra žinoma apie palikėjo turėtus skolinius įsipareigojimus ir jų apimtį, taip pat rekomenduotina palikimą priimti pagal turto apyrašą. Jei iš anksto žinoma, kad palikėjo turėtų skolinių įsipareigojimų suma ženkliai viršija paveldimo turto vertę, galima atsisakyti priimti palikimą“, – sako M. Stračkaitis.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu Lietuvoje 2018 m. rugpjūčio mėnesį apklausti 776 respondentai nuo 30 iki 75 metų amžiaus.

32 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kelininkai Kaune asfaltą kloja tiesiai į balą (video)

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę

Savanoriai tvarkėsi net 10 Kauno vietų aplink Nerį ir Nemuną

Per trisdešimt metų pirmąkart legaliai atverta „Britanikos“ apžvalgos aikštelė

Uždarytas dešimtmečius Kaune veikęs naktinis baras: ėjo atsisveikinti su gėlėmis ir ašaromis

Lampėdžiai nuo šiol turės įspūdingą grožio saloną

Liberalų sąjūdis Kaune rinks naują pirmininką

Brutaliai apvogta mečetė: pasirūpino, kad neliktų vaizdo įrašų