Kaunui pastaruoju metu rodant gerėjančius ekonominius rodiklius, esminiam laikinosios sostinės proveržiui išlieka pavojų. Pavyzdžiui, kaip „Verslo žiniose“ svarsto ekspertai ir verslininkai, tebėra rizika nepritraukti pakankamai investicijų.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kol kas Kauno augimas tėra „fenikso kilimas iš pelenų“, miestui itin svarbūs bus ateinantys 2-3 metai – per juos būtina pritraukti pakankamai naujų investicijų.
„Kauno gyventojų skaičiaus pokytis vis dar yra neigiamas, o tai reiškia, kad esminio proveržio kol kas nėra. Kaunas tarptautinėje erdvėje dar nėra tapęs tokiu traukos centru, koks yra Vilnius ar net teigiamą gyventojų skaičiaus balansą jau seniau turintys Šiauliai. Taigi, artimiausi metai lems, ar Kaunas tvirtai atsistos ant kojų, ar ir toliau bus tik Vilniaus satelitas“, – VŽ sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas kartu nemano, jog vietos valdžia turi daug svertų daryti įtaką miestų ekonominei raidai: „Lietuvai de facto esant Europos Sąjungos rajonu, vietos valdžia turi vis mažiau įtakos“, – tvirtina jis.
VŽ nurodo, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kasmet sudaromame savivaldybių indekse Šiauliai 2018-aisiais aplenkė Kauną ir išstūmė šį miestą į 4-ąją savivaldybių sąrašo vietą. Tiesa, LLRI ekspertai pažymi, kad nepaisant to, situacija Kaune sparčiai gerėja.
Stipriausių didžiųjų savivaldybių penketukas pagal LLRI indeksą išsidėstė taip: 1. Klaipėdos m., 2. Vilniaus m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Panevėžio m. Tarp mažųjų savivaldybių geresnį rezultatą demonstruoja Pakaunė: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Palanga ir Druskininkai, 5. Mažeikių r. Detalius tyrimo rezultatus galima peržvelgti čia.
