Artėjant Valentino dienai klausimas apie sužadėtuves: kas skatina prisipažinti meilėje viešai?

Asmeninio archyvo nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Dievas išmokė mane mylėti… Tarp publikos yra mano mylima mergina. Dovile, tu darai mane geresniu žmogumi, esi man džiaugsmas, mokai mylėti ir kantrybės. Labai tave myliu! Noriu tau pasakyti kai ką svarbaus: ar tekėsi už manęs?!“ – šie „Valentino dienos KITAIP“ scenoje nuskambėję žodžiai nustebino ne tik sausakimšą „Žalgirio“ areną, bet ir merginą, kuriai jie buvo skirti.

Paklausta, ar girdėjo, ką jai tada nuo scenos sakė jos būsimas vyras, atsakė, kad iš jaudulio ne tik nieko negirdėjo, bet ir nesuprato, kas vyksta. „Man ir dabar sunku suprasti, kaip Rokui pavyko viską taip gerai nuslėpti, nes aš paprastai greitai atpažįstu įvairius pagudravimus, bet šį kartą net įtarimo nebuvo,“ – stebisi organizacinės psichologijos magistrantė Dovilė Valytė – Žeimienė.

Piršlybų idėjos ir internetas

„Mes jau apie 5-6 metus buvome drauge, tad turėjome laiko vienas kitą pažinti ir dėl santuokos nekilo abejonių, reikėjo tik žengti ryžtingą žingsnį ir pasipiršti,“ – sako krepšinio vadybininkas ir šiaurietiško ėjimo instruktorius Rokas Žeimys, kuris beveik metus galvojo apie tai, kokį būdą pasirinkti piršlyboms.

„Idėjų sėmiausi ir internete, žiūrėjau ką daro kiti. Buvau apsvarstęs kelis piršlybų variantus, bet pasirinkau tokį, kuris man pasirodė priimtiniausias. Apsispręsti pasipiršti populiaraus renginio metu nebuvo lengva, nes Lietuvoje tai nėra įprasta praktika, tad norėdamas išsiaiškinti, kaip į tokią idėją reaguotų mano draugas, lyg tarp kitko užsiminiau apie savo ketinimus,“ – pasakojo Rokas, pridurdamas, kad draugo reakcija buvo pozityvi, ir tai jam suteikė drąsos apsispręsti daryti tai, ką buvo sugalvojęs.

Iki vasario 14 dienos dar buvo likusios dvi savaitės, bet prisiminus apie savo ketinimus iš jaudulio nutirpdavo kūnas. Apie Roko sprendimą tą dieną pasipiršti žinojo tik du žmonės: renginio organizatorė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė ir vaikino draugas Mantas, kuriam buvo pavesta misija – atlydėti Dovilę iki scenos. Rokas net neįsivaizdavo, kaip ši jo avantiūra pasibaigs – patirs gėdą ar nuo scenos nulips nugalėtoju.

Per plauką nuo fiasko

Vyriškis prisimena, kad jo sumanymas vos nesugriuvo pačio įvykio užuomazgoje. „Prieš įeinant į „Žalgirio“ areną reikia praeiti pro patikrą. Žiedelį buvau įdėjęs į dėžutę, kuri buvo švarko kišenėje. Apsaugos darbuotojas, atlikdamas patikrą, pajuto, kad kažką turiu savo švarko kišenėje ir paprašė parodyti, ką joje slepiu. Mane net šaltas prakaitas išpylė. Pirma mintis buvo: „viskas, žlugo mano sužadėtuvės“. Pakėliau akis į apsaugininką ir tyliai, kad Dovilė neišgirstų, nes ji stovėjo man už nugaros, sakau, kad savo švarko kišenėje turiu dėžutę su žiedeliu. Jis apie 20 sekundžių gręžė mane žvilgsniu ir bandė suprasti, ką tai galėtų reikšti. Staiga jo veidas pasikeitė ir aš supratau, kad vyras susigaudė situacijoje, tarstelėjęs: „viskas aišku“, įleido mus į „Žalgirio“ areną,“ – džiaugėsi Rokas, kad pasitaikė nuovokus apsaugos darbuotojas ir nesugriovė jo sumanymo.

Laimingoji pora – Rokas ir Dovilė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Įėjus į areną ir artinantis lemiamam momentui Dovilę palikau su drauge ir pasakiau, kad einu į tualetą rankų nusiplauti. Artinantis prie scenos jaudulys jau buvo beveik nevaldomas, todėl iki šiol esu dėkingas renginio vedėjui Rimui Šapauskui, kurio vykę pokštai, perduodant mikrofoną, padėjo sutramdyti jaudulį, ir gal kiek drebančiu balsu, bet nuoširdžiai, pavyko ištarti kelis lemtingus sakinius,“ – atvirauja Rokas.

Dovilė prisimena, kad Rokui netikėtai nuėjus „plauti rankų“, net pyktelėjo, nes nesuprato, kur jis dingo. „Staiga išgirstu, kad ant scenos yra kviečiamas Rokas. Pradžioje nekreipiau dėmesio, nes „Žalgirio“ arenoje pilna ir joje galėjo būti ne vienas Rokas, bet pamačiusi, kad ant scenos stovi mano Rokas ir pradeda kažką kalbėti, netekau amo. Tai buvo taip netikėta, kad net savo akimis buvo sunku patikėti, kad ant scenos matau Roką,“ – šypsosi mergina.

Užplūdo nepatirti jausmai

„Iki šio įvykio, įvairius pasakojimus apie „drugelių skraidymus“ pilve ir skrandyje vertinau skeptiškai ir nebuvau nusiteikusi mistifikuoti kūno fiziologijos. Man atrodė, kad niekada to nepatirsiu. Klydau. Labai aiškiai pajutau, kai pilve staiga pakilo didžiulis spiečius „drugelių ir pradėjo mojuoti plačiai išskleistais sparnais“. Kaip per miglą pamačiau prieinantį Roko bičiulį Mantą, kuris ištiesė man ranką ir palydėjo link scenos. O aš jaučiuosi taip, lyg visa tai vyktų ne su manimi, o su kažkuo kitu. Aš net nežinojau, kaip į tai reaguoti,“ – prisipažino Dovilė, sakydama, kad Roko prašymas draugui ją palydėti link scenos buvo gera idėja, nes jeigu ne jis, vargu, ar ji būtų galėjusi atsistoti nuo kėdės.

„Kopiant į sceną laiptais, galvoje sukosi tik viena mintis: „Dieve, kad tik nenukrisčiau“, bet kai Roko rankose pamačiau žiedelį, viskas tapo aišku. Tokių stiprių jausmų išgyvenimą būtų galima prilyginti sunkiai sukramtomam maistui, kurį turi ilgai trinti dantimis, kad būtų galima jį praryti. Man irgi reikėjo laiko, kad galėčiau suprasti savo jausmus, kad man pasipiršo, kad viskas įvyko taip ir ne kitaip, kad esu laiminga. Nulipę nuo scenos sulaukėme daug sveikinimų, buvome palaiminti renginyje buvusio kunigo Luko Laniausko SJ. Man tai buvo vienas įspūdingiausių ir gražiausių mano gyvenime nutikusių įvykių,“– sako Dovilė, prisipažindama žinojusi, jog judviejų santykiai su Roku suka link santuokos. „Pasitikėjau Roku, galvojau, kad tai yra vyras, kurio žmona norėčiau būti, bet, kad tai įvyks būtent tą dieną ir tokiu būdu – net nesvajojau.“

Į klausimą, kodėl vyrai ryžtasi pasipiršti ir prisipažinti meilėje viešai, Rokas atsakė, kad, jo įsitikinimu, tai svarbu poros tarpusavio santykiams. „Gyvenime visko nutinka, būna ir nesusipratimų, ir barnių, o tokie momentai, ištikus krizinei situacijai, padeda abiem prisiminti, kad tas žmogus tikrai tave myli, nes šį tą dėl tavęs padarė daugiau. Man buvo svarbu ne tik parodyti meilę, bet ir tai, kad Dovilė pasijustų ypatinga mergina, kuri verta paties geriausio,“ – atviravo Rokas.

Meilė niekada nesibaigia

„Man, kaip tikinčiam žmogui buvo svarbu pasakyti, kad meilė yra kilnus dalykas, kad nereikia jos slėpti tamsiam kambarėlyje, kad meilė yra ir, kad mes esame tie, kurie ją liudijame ir nebijome įsipareigoti bei prisiimi už ją atsakomybės,“ – savo įžvalgomis dalinosi Rokas.

Pora susituokė per Šv. Roką, rugpjūčio 18 dieną, praėjus 1,5 metų nuo sužadėtuvių. Į klausimą, ar patinka gyventi santuokoje, abiejų atsakymas buvo toks pats – labai patinka. „Gyvenimo kokybė gerėja, o laimė – didėja. Nors man asmeniškai prie kiekvieno gyvenimo pasikeitimo, naujo jo etapo reikia priprasti, kaip pradžioje prie draugystės, vėliau prie sužadėtuvių, taip dabar prie santuokinio gyvenimo. Mes dar tik jaukinamės savo naująjį statusą, kad esame šeima, vyras ir žmona,“ – šypsosi Rokas.

Lemtingo renginio akimirkos / Organizatorių nuotr.

Dovilė pritaria Rokui, sakydama, kad niekada nemėgino įsivaizduoti savo santuokinio gyvenimo, bet būti žmona jai patinka. „Gyvenime visko būna: ir pasiginčijame, ir susitaikome, bet judame į priekį. Mokomės gyventi kartu. Yra galvojančių, kad santuoka nėra svarbi, nereikia tuoktis, bet iš tiesų reikia, labai reikia, ne dėl statuso pasikeitimo, bet dėl asmenybės augimo, nes nori nenori, bet turi gludinti savo aštrius kampelius. Būdamas vienas tų aštresnių savo kampų gali ir nepajusti, bet kai pradedi gyventi su kitu žmogumi, pajunti, kad tie kampeliai labai skaudžiai duria. Ir tada tenka pripažinti, kad nesi tobulas, kad reikia pasistengti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito žmogaus, galbūt atsisakyti kažkokių savo principų.

Man šeima – nepaprastai gera žmogiškumo mokykla, kurios nesinori baigti. Nebijokite santuokinio gyvenimo, jis nėra nuobodus, priešingai, tai nuotykis. Galiu patikinti, kad mūsų nuotykis prasidėjo būtent nuo santuokos, jis tapo dar smagesniu ir įdomesniu, nes viską darome ne atskirai, o kartu, tai ne tik lengviau, bet ir linksmiau, kai kilusią vienišą idėją užpildo bendros svajonės,“ – sakė Rokas ir Dovilė Žeimiai, kauniečių pora, apie kurios sužadėtuves sužinojo visa Lietuva.

„Valentino diena KITAIP“, tai prieš 12 metų gimusi nedrąsi idėja švęsti Vasario 14-ąją kitaip, kuri išaugo iki renginio, renkančio pilną Kauno „Žalgiri0“ areną ir pritraukiančio populiarių atlikėjų būrį iš Lietuvos ir užsienio. Kaip ir kasmet, rengėjai žada programos staigmenų ir ragina neužsidaryti bei nelikti vieniems per Šv. Valentiną. „Ši diena skirta visiems, kurie nori švęsti meilę, ir nesvarbu turi porą ar ne. „Valentino diena KITAIP“ ir gimė iš idėjos sukurti tokią erdvę, kurioje visi jaustųsi jaukiai, nepriklausomai nuo savo statuso, amžiaus ar tikėjimo, nes meilė yra skirta visiems“ – kvietime sako organizatoriai.

2019 metų vasario 14 diena, Kauno„ Žalgirio“ arena. „Valentino diena KITAIP. Širdies ritmu“. Renginio pradžia – 19 val. „Susitikime ir leiskimės į naują meilės nuotykį, švęskime meilę vienu širdies ritmu“, – ragina organizatoriai.

Renginys yra nekomercinis. Bilietus galima įsigyti internetu.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Aktualiausia

Naujausios žinios

Įspūdingų rungtynių atgarsiai: „Žalgiriui“ neįmanomų dalykų nėra?

Patikrinta praktiškai: dviejų eismo juostų gatvėje trys automobiliai netelpa

Įžūlumo viršūnė: pavogė gyvūnams suaukotus pinigus

Kauniečių mėgstamame kurorte atidaromas pramogų po atviru dangumi sezonas

Vaikus terorizavę ir pinigus išmušinėję jaunuoliai sulaukė teisingumo

Prašo kauniečių pagalbos: parbloškęs senolį, kaip niekur nieko nuvažiavo

Islandijos plente - spūstis, kokios senokai nebuvo (papildyta)

Kauno pareigūnų patikrintoje degalinėje - slaptas alkoholio versliukas

Kaune po švenčių oficialiai stabdomas šildymo sezonas

Vairuotojų negandos tęsiasi: eismas stoja Dainavoje