Verslui nebėra sienų – taip būtų galima apibūdinti verslo plėtrą pasaulyje. Įmonės laužo lokalumo standartus: savęs neberiboja su viena konkrečia šalimi ar vieta tiek fiziškai, tiek pasitelkus internetą. Norint išnaudoti atsivėrusias galimybes ir pasiekti platesnes rinkas bei didesnį vartotojų ratą, ieškoma tarpkultūrinį ir komercinį pasaulį aprėpiančio profesionalo žvilgsnio – ar versle esama pakankamai tokių specialistų?
Užsienio įmonės ieško nišų Lietuvoje
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais užsienio įmonių Lietuvoje kasmet įsikuria dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Lietuva yra geografiškai patogi šalis, o Kaunas – vienas iš didžiausių traukos centrų.
Anot Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdančiosios direktorės Editos Gudišauskienės, verslo plėtrą Kaune ir Kauno regione lemia lankstus pasiekiamumas: išvystyta kelių infrastruktūra, miestas įsikūręs strateginėje geografinėje vietoje, lengvai pasiekiamas oro, vandens, sausumos transportu. Kauną jau yra pasirinkę apie 200 užsienio kapitalo įmonių.
„Daugiausia investuojančios šalys – Vokietija, Olandija, Liuksemburgas, Kanada, Suomija. „Hella“, „Continental“ (Vokietija) ir „Hollister“ (JAV) 2018 metais investicijas nukreipė būtent į Kauno laisvąją ekonominę zoną“, – konkrečias pasaulio įmones gigantes, pasirinkusias Kauną, įvardija E. Gudišauskienė.
Apskritai lietuviško kapitalo įmonės vystosi sėkmingai atrasdamos naujas eksporto rinkas ir investuodamos į naujus projektus. „Ekonomikos augimo lokomotyvu ir 2018 metais išliko eksportas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis“, – optimistiškus rezultatus pabrėžia Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdančioji direktorė.
Verslas šaukiasi specialistų – aukštosios mokyklos reaguoja
Akylai stebima, kaip Lietuvos ir tarptautinė rinkos reaguoja į pokyčius eksporte, žmogiškųjų išteklių reikmę. „Darbo jėgos trūkumas ir augantys darbo užmokesčio kaštai yra ne tik Lietuvos problema – su šiais iššūkiais susiduria daugelis Europos valstybių“, – tvirtina E. Gudišauskienė.
Pašnekovė teigia, kad svarbu išlaikyti konkurencingumą, stiprinti ir plėsti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kuriant naujus aukštos pridėtinės vertės produktus bei technologijas. Didelius pokyčius į verslo pasaulį įnešė ir skaitmeninės technologijos – dabar į tarptautinį verslą gali įsitraukti tiek daugiau įmonių, tiek daugiau pavienių asmenų.
„Skaitmeninis pasaulis sukūrė tikrąją globalizaciją, o mažoms ir vidutinėms bendrovėms bei pavieniams verslininkams atvėrė tarptautinės prekybos galimybes. Skaitmeninės technologijos atėmė iš didžiųjų verslo įmonių dar taip neseniai vien joms priklausiusią teisę į globalumą. Šiandien globalia bendrove gali tapti bet kuri smulkaus ir vidutinio verslo įmonė“, – verslo plėtros priežastis įvardija Kauno kolegijos Verslo fakulteto prodekanė Gelmina Motiejūnė.
Atsivėrusios tarptautinio verslo galimybės lėmė ir Kauno kolegijos atsaką: Verslo fakultetas kartu su tarptautinio verslo įmonių atstovais sukūrė Tarptautinio verslo studijų programą. Patirtį sukaupę darbuotojai įvardijo konkrečias žinias ir įgūdžius, būtinus į verslą norinčiam įsitraukti jaunuoliui, todėl studijų programa – realių verslo poreikių išpildymas.
Patirtį kaupia dar studijų metu
Metus Didžiojoje Britanijoje Verslo vadybą studijavusi Simona Linkevičiūtė tvirtina, kad Kauno kolegijos studijų kokybė nė kiek nenusileidžia užsienio šalių universitetams.
„Visuomet domėjausi tarptautinio verslo studijų programa, nes manau, jog tai gali atverti dideles galimybes įvairiose sferose. Išstudijavusi tarptautinio verslo studijų programas įvairiuose universitetuose, pasirinkau Kauno kolegiją dėl itin įdomiai bei naudingai sudaryto mokymosi plano bei dėstomų dalykų“, – kolegei antrina Emilija Stravinskaitė.
Remiantis pažangių partnerinių Skandinavijos aukštųjų mokyklų pavyzdžiu, studijose koncentruojamasi į darbą grupėje pasidalinant atsakomybėmis ir funkcijomis, praktines ir savarankiško darbo užduotis, studento savarankiškumą ir jo vaidmens studijų procese stiprinimą. Kaip pastebi G. Motiejūnė, mokslininkai įvardija, kad sparti technologijų plėtra ilgainiui visiškai pakeis įprastą žmogaus gyvenimo ir darbo scenarijų – pagrindiniu žmonių privalumu taps įgūdžiai, kurių bent kol kas negali perimti mašinos ir dirbtinis intelektas.
„Dirbant grupėse, ugdomas gebėjimas bendrauti su kitais, jų tikslų supratimas, orientacija į paslaugas žmonėms, jų poreikių tenkinimą. Dirbti komandoje, rasti joje savo vietą, spręsti konfliktus ir efektyviau išnaudoti komandos narius tikslui pasiekti – tai įgūdžiai, kurie svarbūs versle“, – komandinio darbo įgūdžių lavinimo svarbą išskiria G. Motiejūnė.
Absolventai į darbo rinką išeis pasisėmę tarptautinės patirties: studijuojant atliekama praktika užsienio verslo kompanijoje arba vykstama mokytis į užsienio šalies aukštąją mokyklą. „Tarptautinė patirtis atneš daug naudos ateityje įsidarbinant ar kuriant savo verslą bei ieškant tarptautinės veiklos galimybių“, – privalumu džiaugiasi S. Linkevičiūtė.
Kauno kolegijos Verslo fakulteto prodekanė G. Motiejūnė priduria, kad vienas iš šios studijų programos privalumų – galimybė pasirinkti studijuoti įvairias užsienio kalbas bei šalių kultūrą, pavyzdžiui, prancūzų ir ispanų, rusų, vokiečių, skandinavų šalių.
Jaunuoliai savo žinias pritaiko ir verslumo įgūdžius lavina dar studijų metu generuodami verslo idėjas. Socialinio verslo idėjų konkurse Tarptautinio verslo pirmakursių komanda nurungė aukštesnių kursų studentus ir laimėjo geriausios idėjos prizą. Komisiją sužavėjo studentų mintis Kauno mieste įkurti šokių ir lavinimo studiją specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kurioje būtų lavinama ir kalba, ir judesys, skatinama integracija.
„Kurdami realius projektus studentai kaupia patirtį, kuri taps privalumu tiek kuriant savo verslą, tiek siekiant įsidarbinti verslo sektoriuje“, – praktinių įgūdžių naudą liudija G. Motiejūnė ir teigia, kad tik per realias bei problemų sprendimais grįstas užduotis galima suprasti, kaip veikia verslas.
