Paskelbtos paklausiausios specialybės ir algos: darbo jie ilgai neieško | Kas vyksta Kaune

Paskelbtos paklausiausios specialybės ir algos: darbo jie ilgai neieško

delfi.lt 2019/02/05 13:14
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Užimtumo tarnyba paskelbė, kokių profesijų atstovai šiemet turės daugiausia galimybių įsidarbinti, o kurie – menkiausiai. Šalia išrikiuoti ir atlyginimai, kurių jie galėtų tikėtis. Visgi rikiuojant tikėtinus atlyginimus neatsižvelgta į vieną svarbų faktorių – regioną.

Užimtumo tarnyba (buvusi Darbo birža) parengė įsidarbinimo galimybių barometrą, kuriame apimtos 155 profesijų grupės. Čia išskirta ne tik kokių specialistų labiausiai reikia visoje Lietuvoje, bet ir atskirose apskrityse. Šiais metais šalia profesijų nurodytas ir vidutinis darbo užmokestis, kurios galima tikėtis. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad yra pateikiamas vidutinis šalies užmokestis, o tai reiškia, kad iš ties regionuose tokių algų gali ir nepavykti išsiderėti.

Toliau auga inžinierių ir IT sektoriaus darbuotojų paklausa

Užimtumo tarnyba praneša, kad šiemet Lietuvoje išaugo inžinierių paklausa, o taip pat ir toliau itin geidžiami rinkoje IT sektoriaus darbuotojai. Iš kvalifikuotų darbininkų labiausiai jaučiamas sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, mėsininkų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų, statybininkų, autobusų ir troleibusų vairuotojų, baldų apmušėjų trūkumas.

„Tendencijos labai panašios lyginant su praeitais metais. Skirtumai atsiranda priklausomai nuo regionų, kaip yra pramonė, paslaugų sektorius pasiskirstę. Bet iš esmės tos specialybės, kurios buvo praeitais metais, ir šiais yra pageidaujamos. Pramonei darbuotojų reikėjo ir reikia. Mes patys dabar darėme didžiųjų įmonių bei smulkių ir vidutinių įmonių apklausas, matome, kad daugiau įmonių ketina didinti darbo vietų skaičių nei mažinti. Vadinasi žmonių trūksta daugelyje ekonomikos sričių. Problema, kad daug norima kvalifikuotų darbuotojų, bet tų žmonių algų lūkesčiai vis sparčiau auga. Tai gal ne kiek žmonių trūksta, kiek tos algos nenorima tiek mokėti, o nenorima, nes nebėra galimybių“, – DELFI komentuoja SEB vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Užimtumo tarnyba taip pat skelbia, kad mažiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turi administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, biologai, botanikai ir zoologai, duomenų įvesties operatoriai, gyvosios gamtos mokslų technikai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, jaunesnieji teisės specialistai, pirkimo specialistai, sekretoriai, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, teisininkai, verslo paslaugų vadybininkai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai, apsaugos darbuotojai, floristai, kirpėjai, kosmetikai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai.

„Taip yra dėl to, kad IT sektoriaus darbuotojų tiek nėra paruošiama, kiek teisės. Bet kuri įmonė, kuri plečiasi, skaičiuoja pajėgumus, kiek gali naujų žmonių priimti: ar inžinierių, ar elektrotechnikų, ar mechanikų. Žiūrint į ateitį, jei norime, kad Lietuvoje būtų didesnis vidutinis darbo užmokestis, tai turi mažėti tų žmonių skaičius, kurie dirba paprasčiausius darbus ir paprasčiausias funkcijas atlieka. Turi augti tų žmonių skaičius, kurie kuria ir mažina rankų darbą. (…) Kad pas mus daug vadybininkų, tai matosi prekybos ir transporto sektoriaus įtaka ekonomikai daug didesnė nei kitose Baltijos šalyse“, – sako T. Povilauskas.

Pasiteiravus, ar augant atlyginimams netapsime per brangūs, ar nebus paslaugų centrai perkeliami į pigesnes šalis, kaip Indija, ekonomistas patikina, kad jau dabar IT sektoriaus darbuotojai yra globalios rinkos žaidėjai, o pagal algas Lietuvai dar yra kur vytis kitas šalis.

„Dabar geri IT specialistai yra brangūs. Jie – globalios rinkos žaidėjai, jų algos priartėjusios prie kai kurių Europos šalių lygio, kai kam ir nėra problema persikelti į Berlyną ar Lisaboną gyventi, ar dirbti nuotoliniu būdu. Nemanau, kad čia kažkas iš esmės keisis su paslaugų centrais. Pripažinkime, esame treti nuo galo Europos Sąjungoje pagal algas. Tai vis tiek santykinai pigesni ir taip, gal kai kuriuos paslaugų centrų savininkus tai neramina, bet konkurencinėje erdvėje mes 5–10 metų dar būsime konkurencingi“, – patikina ekonomistas.

Skirtingi regionai, skirtingi ir atlyginimai

Užimtumo tarnyba darbuotojų poreikį išskyrė ir pagal apskritis. Pavyzdžiui, Vilniuje labiausiai trūksta įvairių krypčių inžinierių, IT sektoriaus darbuotojų, o taip pat pradinių klasių mokytojų, slaugos specialistų. Tuo tarpu Šiaulių apskrityje labiausiai iš specialistų jaučiamas gydytojų, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, pardavimo atstovų, verslo paslaugų vadybininkų trūkumas.

Tačiau nepaisant apskrities, šalia kiekvienos profesijų grupės nurodomas tas pats šalies vidutinis atlyginimas. Tad ekonomistas siūlo nepamiršti, kad skirtumai tarp regionų tikrai egzistuoja. Kas reiškia, kad nors šalia buhalterių specialybės nurodytas vidutinis 741 eurų atlyginimas „ant popieriaus“, iš ties regionuose gali būti siūloma mažesnė suma. T. Povilausko teigimu, ji gali skirtis trečdaliu.

„Statistika rodo, kad atlyginimai skiriasi. Užtenka paimti „Sodros“ duomenis apie vidutines algas skirtingose savivaldybėse. Vis tiek vidutinė alga didžiausia yra Vilniuje, po to turbūt eina Klaipėda ir Kaunas panašiai, o tuomet jau kiti regionai, bet tas skirtumas yra ženklus. Jei Vilniuje praeitų metų antrą pusmetį vidutinė bruto alga prieš mokesčius buvo perkopusi 1000 Eur, tai kalbant apie mažesnes apskritis, kai kur siekė 700 Eu. Tai maždaug trečdalio skirtumas.

Biudžetinėse įmonėse, viešojo sektoriaus įmonėse bei įstaigose tie skirtumai mažesni, o privačiame sektoriuje daug didesni tarp regionų. Tai tikrai turi būti skirtumas, kiek gali uždirbti sostinėje ir ne. Tų išimčių galima rasti, kur įmonės sugeba į savo regioną prisikviesti. Pavyzdžiui, jei įmonė Vilkaviškyje nori prisikviesti specialistą iš Kauno, turbūt moka tą kainą. Tačiau tikrai turėtų būti skirtumas tų pačių buhalterių. Ir skirtumas apie trečdalį gali būti, jeigu, pavyzdžiui, Vilnių paimti ir Mažeikius“, – teigia T. Povilauskas.

Prognozuojamas tolimesnis algų augimas

Diskutuojant apie algų didėjimą neretai įvardijama, kad atlyginimai didėja greičiau nei darbuotojų produktyvumas. O tai gali turėti įtakos šalies konkurencingumui eksportuojant paslaugas, prekes. Tačiau ekonomisto T. Povilausko teigimu, algos turi augti sparčiai, jei norima išspręsti išvykstančiųjų iš Lietuvos problemą.

„Vienas paaiškinimų, kodėl pas mus darbo užmokestis šiek tiek mažesnis negu Latvijoje ar Estijoje, nes ten darbuotojams tenka didesnė pelno dalis. Šiame kontekste dar yra kažkiek erdvės darbo užmokesčiui augti, kuris neišstabilizuos ekonomikos. Be to, kai kalbame, kad darbo užmokestis auga daug sparčiau nei darbo našumas, tai panašiai vyksta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, visoje vidurio Europoje. Darbo našumas priklauso ir nuo sektorių. Lietuvoje apdirbamojoje pramonėje našumas augantis, tikrai ne daug lėčiau nei darbo užmokestis“, – sako ekonomistas ir pabrėžia, kad reikia stebėti, jog ir toliau įmonės investuotų į atsinaujinimą.

T. Povilausko teigimu šiemet prognozuojama, kad vidutiniškai atlyginimai augs 7 proc. „ant popieriaus“, tačiau dėl mokesčių reformos realus atlyginimas „į rankas“ augs apie 10 proc. Taip pat prognozuojama, kad viešajame sektoriuje atlyginimai augs sparčiau nei privačiajame, taip pat ir toliau matysis paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, kuris nuguls ir į kainas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA