Gripas ir jo komplikacijos glemžiasi gyvybes. Medikai perspėja, kad sergantieji neužsiimtų savigyda ir teisingai vertintų gripo grėsmę – įtariant gripą ar kenčiant net ir švelnesnius ligos simptomus, būtina laikytis lovos rėžimo. Ignoruojant ligą, nesilaikant gydytojo nurodymų ir nevartojant pakankamai skysčių, pasekmės gali būti ilgalaikės ar net mirtinos.
Apie tai, kaip pasireiškia gripo komplikacijos, kokie yra pavojingiausi simptomai, ar tikėtina, kad Lietuvoje šiemet kils pandemija, kokios yra apsaugos priemonės laidoje „DELFI diena“ kalbėj Santaros klinikų šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
– Ar visiems pacientams pasireiškia gripo komplikacijos? Kokiomis aplinkybėmis tai įvyksta?
– Tikrai, kad ne visiems. Labai sudėtinga yra pasakyti, kada bus komplikacija, o kada ne, kam reikėtų skiepytis, o kam ne. Rizikos grupėje yra vyresnio amžiaus žmonės, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, maži vaikai, nėščiosios, jos yra atsakingos ne tik už save, bet ir už vaisių. Sunku pasakyti, bet tai priklauso ir nuo imuniteto, žmogus skiepytas ar ne. Nuo to ir priklauso, ar įvyks kažkokios komplikacijos ar ne.
– Pasitaiko ir atvejų, kuomet dėl gripo komplikacijų tenka, tarkime, persodinti širdį?
– Taip, ir širdį, ir inkstus. Iš tiesų, pavojingiausia, kai yra nustatomas virusinis plaučių uždegimas, kuris jau tikrai gali būti ir mirties priežastimi.
Gripas yra labai stiprus imuninės sistemos generatorius. Virusas netiesiogiai nukeliauja į smegenis, bet mūsų organizmas labai stipriai reaguoja, todėl įsijungia tam tikri mechanizmai, kai prasideda organizmo žalojimas.
Tas imuninis mechanizmas ir gali sąlygoti kepenų arba širdies pažeidimus, dėl kurių mes įvyksta labai liūdni atvejai. Tai nėra dažna, bet turime ne vieną ir ne du pacientus, tai mažai šaliai yra nemažai.
– Medikai perspėja, kad šiemet siautėjanti gripo A atmaina – itin pavojinga, galinti išaugti net į pandemiją. Kas tuomet būtų? Ir kaip tai suvaldyti?
– Pandemija – labai greitas gripo plitimas. Tai suvaldyti yra labai sudėtinga, nes vis tik tai yra socialinės aplinkos dalykas. Tol, kol mes bendraujame su kitais, tol gripas ir plis. Apsaugos priemonės yra bendros ir visiems žinomos, bet užmirštamos. Tai yra nesilankyti masinio susibūrimo vietose, pamiršti pasivaikščiojimus prekybos centruose, neiti sergantiems į darbą.
Deja, šioje vietoje nepalaiko mūsų Sveikatos apsaugos ministerija. Tam, kad pasiimtum nedarbingumo pažymą, tenka eiti pas gydytojus, reikia susidurti su kitais sergančiaisiais.
Reikia kiek įmanoma vėdinti patalpas, valyti darbo stalus, nesisveikinti ir nesibučiuoti su kolegomis ir artimaisiais gripo sezono metu, plauti dažnai rankas, čiaudint prisidengti su alkūne.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.
Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C.
Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams,žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus
organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Kokie yra gripo simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės,galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Koks gydymas?
Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:
– Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
– Neuraminidazės inhibitoriai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresniems asmenims,
nėščiosioms,
asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose,
asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis,
lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės
ir pietų pusrutuliui.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
Dažnai plauti rankas;
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
Gerai vėdinti patalpas;
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
