Nuo sausio pasikeitę banko įkainiai moterį supančiojo – įvestas naujas papildomas mokestis, o galimybių uždaryti sąskaitą – nėra. Lietuvos bankas paaiškina, kad vienoki reikalavimai taikomi mokėjimo sąskaitoms, kitokie – vartojimo kredito sandoriams.
Į DELFI kreipėsi skaitytoja Ieva (pavardė redakcijai žinoma), kuri pasakoja, kad naudodamasi banko „Citadelės“ Visa X kreditine kortele liko tarsi supančiota banko įkainių. Pasak jos, prieš kortelę įsigyjant buvo skelbiama, kad bus taikomas 3 eurų mokestis už paslaugų planą bei palūkanos, tačiau sausį pakeisti įkainiai moterį šokiravo, kai ši sužinojo, kad papildomai pradėtas taikyti 2 proc. mokestis nuo pavedimo sumos. Moteris atsidūrė tokioje situacijoje, kad negali nė uždaryti šios banko sąskaitos. Kaip ji tvirtina, būtent taip ir papuolama į banko pinkles.
„Iki šiol 2 metus naudojausi „Visa X“ kortele su paslaugų planu 3 Eur/mėn. Kortelė kreditinė ir kredito limitas yra nuolatos išnaudojamas ir padengiamas. Į kortelės sąskaitą pervedamas atlyginimas, mokami mokesčiai, atsiskaitoma už pirkinius. Tačiau pasikeitus įkainiams išaiškėjo, kad už bet kokius pavedimus bankas papildomai taiko 2 proc. mokesčių nuo pavedimo sumos. Bankas tą patį limitą apmokestina palūkanomis už panaudotą limitą, paslaugų plano mokesčiu ir dar papildomai nuskaičiuoja 2 proc. nuo pavedimo sumos.
Ar taip yra galima? Pasirodo taip, Lietuvoje galima, už tą pačią paslaugą taikyti trigubą apmokestinimą. Paprastai panaudojus kredito limitą yra taikomas atidėjimas, jeigu kortele atsiskaitai už pirkinius, o jei iš kortelės darai pavedimą, palūkanų atidėjimas netaikomas, jos skaičiuojamos iš karto, bet jokie papildomi procentai nėra taikomi. Kai buvo pasirašyta kortelės sutartis, tokių įkainių nebuvo, ir buvo reklamuojama, kad su kortele už 3 eurų paslaugų plano mokestį gaunu nemokamą išgryninimą, nemokamus neribotus pavedimus. Įdomybė, kad naujiems klientams jie tą pačią kortelę išduoda jau su 2 eurų mėnesiniu mokesčiu.
Dabar man jie neleidžia nemokamai daryti nė vieno pavedimo, t.y. nesuteikia paslaugos, bet kartu ir neleidžia atsisakyti paslaugų plano. Tai yra kreditas, o ne kasdienės operacijos. Aš negaliu taip staigiai paimti jį ir padengti, ir nutraukti. Jaučiuosi kaip įkaitė – negaliu naudotis savo darbo užmokesčiu, nes jie jį traktuoja kaip savo pinigus, ir apmokestina mane 3 kartus už tą patį – palūkanos, 3 Eur paslaugų mokestis už kortelę, ir dar kliringo mokesčiai – 2 proc. nuo mokėjimo sumos. Jeigu algą pervedu į turimą atsiskaitomąją sąskaitą tame pačiame banke, už pavedimus jie vis tiek ima mokestį – 0,35 Eur už kiekvieną pavedimą. Paslaugų planas banko sąskaitai negalioja. Jei noriu, kad man visgi pavedimai nekainuotų, turiu imti dar vieną kortelę su dar vienu paslaugų mokesčiu, kuris yra mažiausiai 1,2 Eur. Žodžiu, ar taip, ar anaip mane plešia kaip tik gali. Padėtis be išeities. Absurdų absurdas“, – nusivylimo neslėpė moteris.
Nuosavoms lėšoms mokesčio nėra, kreditui yra
Banko „Citadelė“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Petruškevičiūtė DELFI patvirtino, kad iš ties mokesčiai pasikeitė, tačiau apie juos klientai buvo informuoti dar 2018 m. spalio 31 dieną. Pasak jos, naujasis mokestis yra taikomas tik kreditui, tačiau ne asmeninėms lėšoms.
„Taip, pradėjome taikyti 2 proc. pervedimo mokestį, tačiau tik tuo atveju, jei mokėjimą klientas atlieka iš kredito limito lėšų. Atsiskaitymai mokėjimo kortele yra nemokami. Mokėjimo pervedimų iš nuosavų lėšų taip pat neapmokestiname, tad nuosavomis lėšomis klientai gali naudotis be jokių apribojimų“, – tvirtinama atsakyme DELFI.
Klientus skatiname visuomet atsakingai įsivertinti savo finansines galimybes ir atsakingai naudotis kredito limitu.
„Vienas iš galimų sprendimo jūsų įvardintoje situacijoje galėtų būti individualus kredito padengimo grafikas, paliekant galimybę ir toliau naudotis kortelės teikiamais privalumais, tačiau be kredito limito“, – prideda R. Petruškevičiūtė.
Anot banko atstovės, pakeitimai nereiškia, kad mokesčiai vien tik padidinti.
„Klientams pristatėme ir pozityvius pokyčius, pavyzdžiui, nuo sausio 1 d. palūkanų skaičiavimo atidėjimo laikotarpį iki kito mėnesio 15–os dienos pradėjome taikyti ne tik pirkiniams parduotuvėse, bet visoms operacijoms, įskaitant ir mokėjimus, todėl klientas kredito limito be palūkanų gali naudotis iki 45 dienų“, – teigia R. Petruškevičiūtė.
Vartojimo kredito sandoriams – kitos taisyklės
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius patvirtino, kad įstatymai bankui nedraudžia keisti paslaugų įkainių, tačiau būtinai vartotojas turi būti įspėtas vėliausiai likus dviem mėnesiams iki pokyčių. Tokia informacija gali būti pateikta tiek interneto banko paskyroje, SMS žinutėje, elektroniniame laiške ar pranešta kitu vartotojo ir banko sutartu būdu bei banko internetinėje svetainėje. Tuomet nereikia nė atskiro vartotojo sutikimo.
Į DELFI besikreipusi skaitytoja patvirtino, kad iš ties buvo įspėta du mėnesius prieš, tačiau atsiųstame laiške buvo keli puslapiai instrukcijų, tad ne iki galo suprasta, kas keičiasi.
Tiesa, kaip teigia T. Karpavičius, jeigu banko paslaugų įkainiai susiję su vartojimo kredito sandoriais, pagal Vartojimo kredito įstatymą, apie visus su vartojimo kreditu arba jo panaudojimu susijusius mokesčius bankas privalo vartojimo kredito gavėją informuoti ir iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, ir pačioje vartojimo kredito sutartyje.
„Tai reiškia, kad vienašališkai nustatyti ir taikyti naujų papildomų mokesčių, siejamų išimtinai tik su jo suteiktu vartojimo kreditu, kurie nėra nustatyti vartojimo kredito sutartyje, bankas negali“, – sako T. Karpavičius.
Jis prideda, kad esant pakeitimams yra du galimi scenarijai priklausomai nuo to, ar pasikeitimai susiję su vartojimo kreditu ar ne.
„Vartotojas, nesutikdamas su tokiais pakeitimais, gali iki šių pakeitimų įsigaliojimo dienos nemokamai nutraukti sutartį dėl banko sąskaitos atidarymo arba mokėjimo paslaugų teikimo. Tačiau, jeigu banko pradėti taikyti paslaugų įkainiai yra išimtinai susiję su vartotoją ir banką siejančiais vartojimo kredito sutartiniais santykiais, kaip jau minėjome, vienašališkai taikyti papildomus su vartotoju sudarytoje vartojimo kredito sutartyje nenustatytus mokesčius bankas neturi teisės“, – paaiškina T. Karpavičius.
T. Karpavičius informuoja, kad pagrindinė mokėjimo sąskaita negali kainuoti daugiau nei 1,50 Eur per mėnesį, už šią kainą turi būti suteikiama ne mažiau kaip 10 elektroninių pervedimų. Tačiau kredito kortelė gali būti suteikta kaip atskira paslauga.
„Reikalavimo pervedimus teikti nemokamai nėra, tačiau pačios kredito įstaigos gali nuspręsti paslaugą teikti pigiau ar už nustatytą kainą suteikti daugiau paslaugų, pvz., neribotą pervedimų skaičių. Kredito įstaigos taip pat gali siūlyti savo krepšelius, kurių kaina ir sudėtis skiriasi nuo pagrindinės sąskaitos ir gali būti net pigesni.
Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga taip pat apima ir mokėjimo kortelę. Kredito įstaigos turi teisę pačios nuspręsti, kuri jų leidžiama mokėjimo kortelė patenka į pagrindinės sąskaitos paslaugą. Taigi, kredito kortelė gali neįeiti į pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir gali būti suteikiama kaip atskira paslauga“, – paaiškina Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas.
Lietuvos bankas neseniai pristatė bankų paslaugų įkainių skaičiuoklę. DELFI parašiusi skaitytoja Ieva teigė, kad skaičiuoklėje pateikiami neteisingi duomenys, tai yra, „Citadelė“ nenurodo naujo atsiradusio papildomo mokesčio.
T. Karpavičius aiškina, kad informaciją apie mokėjimo paslaugų įkainius Lietuvos bankui teikia bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie atsako, kad jų pateikta informacija būtų tiksli.
„Jeigu kyla klausimų, kreipiamės į mokėjimo paslaugų teikėjus dėl patikslinimo. Svetainėje skelbiamas nustatytas įkainių sąrašas ir informacija apie mokėjimo paslaugų krepšelius. Šis sąrašas neapima visų mokėjimo paslaugų teikėjų taikomų įkainių, pvz., nėra skelbiami su kredito kortelės kredito limito panaudojimu susiję įkainiai, skelbiame tik kredito kortelės išdavimo ir periodiškai taikomą komisinį atlyginimą“, – atsakoma DELFI.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
