Kauniečius tyrė 14 metų: suklusti turėtų ne tik gyvenantys prie parko

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Jei gyvenate toliau nei 300 m nuo parko ir jame nesilankote, turite beveik 70 proc. didesnę tikimybę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei tie, kurie jame lankosi dažnai. Pasak mokslininkės prof. Reginos Gražulevičienės, parkas ne tik mažina riziką susirgti diabetu ir nutukimu, bet ir padeda stiprinti šeimos santykius.

Nemokamas vaistas, saugantis nuo daugelio ligų

„Kokį poveikį aplinka turi žmonėms ištirti sugalvojau tada, kai apibendrinau kito tyrimo rezultatus. Tada pastebėjau, kad vairuotojai profesionalai ir vadovaujančias pareigas užimantys jauni žmonės du-tris kartus dažniau suserga miokardo infarktu ir nuo jo miršta“, – apie savo tyrimą pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė.

Teršalų koncentracijas Kaune šiam tyrimui matavo 14 metų (2003-2017), šiltuoju ir šaltuoju metų laiku po dvi savaites, 40-yje skirtingų vietų. Buvo tiriama, kokį poveikį aplinkos tarša turi širdies ir kraujagyslių ligoms bei vaikų lėtinių ligų paplitimui.

„Vertinome, kiek kauniečiai, rūpindamiesi savo sveikata, lankėsi parke. Tokių buvo apie pusę. Tiriant ryšį tarp 20-64 metų moterų kraujospūdžio ir būsto nuotolio nuo parko, buvo nustatyta, kad ribinis kraujo spaudimas reikšmingai didėja tolėjant nuo parko. Kas 300 metrų didėjant atstumui nuo parko, rizika didėti kraujospūdžiui sudaro 14 procentų. Tiems, kurie nesilankė parke, rizika sirgti diabetu ir nutukimu ženkliai didėjo“, – pasakojo VDU Aplinkotyros katedros profesorė R. Gražulevičienė.

Pasak jos, lankymasis parke sumažina depresijos požymius, daro teigiamą įtaką gyvenimo kokybei ir sveikatai, reikšmingai sumažina diabeto ir nutukimo paplitimą bei padidina fizinį aktyvumą.

„Žmonės, gyvenantys toliau nei 300 metrų nuo parko, turi 36 proc. didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei tie, kuri gyvena arčiau nei 300 m nuo parko. Tie, kurie išvis nesilanko parke, šią riziką padidina iki 66 procentų. Didelė žalumos ekspozicija gali iki 66 procentų sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų atvejus asmenims, vyresniems kaip 60 metų“, – tyrimo rezultatus aptarinėjo mokslininkė.

Grubus motinų bendravimas lemia vaiko nutukimą

„Vertinant vaikų nutukimą, žemas motinos išsilavinimas lemia iki 80 procentų didesnį vaikų nutukimą. Grubus motinos bendravimas su vaiku iki 93 proc. padidina vaikų nutukimo riziką, motinos rūkymas nėštumo metu padidina apie du kartus. Vaiko sėdima padėtis daugiau kaip 3 valandas per dieną, 77 proc. padidina vaikų rizikos veiksnius“, – priežastis vardijo R. Gražulevičienė.

Atliekant tyrimą pastebėta, kad 27 cheminės medžiagos yra susijusios su vaikų antsvoriu ir nutukimu. Nutukimas nuosekliai didėja didėjant gyvenamosios aplinkos taršai. Įvairios nuodingos taršos dalelės apie 7 kartus padidina vaiko riebalų metabolizmo sutrikimus. Didėjant žalumos atstumui nuo gyvenamosios vietos, du kartus dažniau galime nustatyti vaiko antsvorį ir nutukimą.

„Pastebėjome tiesioginį ryšį tarp parko nutolimo ir vaiko psichologinės sveikatos. Elgesio problemos didėja, didėjant atstumui iki žalumos, šiuo atveju – parko. Nepalankūs tėvų psichosocialiniai elgsenos veiksniai turi įtakos iki mokyklinio amžiaus vaikų alergijų, nutukimo ir psichologinių vaikų elgesio problemoms. Žemo išsilavinimo motinų tabako rūkymas ir grubus bendravimas su vaiku, 3-4 kartus padidina vaikų alergijų ir antsvorio bei nutukimo riziką. Gyvenamosios vietos artumas prie žalumos daro teigiamą įtaką vaikų fizinei ir protinei raidai“, – sakė mokslininkė.

Žmonės, reguliariai einantys pasivaikščioti su šeima, stiprina šeimą ir tarpusavio santykius. Pasivaikščiojimai atpalaiduoja, todėl tai apsaugo nuo nereikalingų pykčių šeimoje. Jie įvyksta, kai suaugę grįžta iš darbo paveikti streso ir perduoda jį visai šeimai. Pasak mokslininkės, labai svarbu išmokti mėgautis gyvenimu, atsipalaiduoti, tai daryti stengtis kiekvieną dieną, o ne tik tada, kai jau ištinka ligos.

Mokslininkė sakė, kad pagal šio tyrimo rezultatus Kauno miesto valdžia atsižvelgia planuodami vietovės erdvių atnaujinimus.

Prof. R. Gražulevičienė akcentavo, kad bet kuriuo atveju, fizinis judėjimas mažina riziką susirgti daugybe lėtinių ligų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Aktualiausia

Naujausios žinios

Avarija Šilainiuose: į skiriamąją salelę įlėkė ir išsibarstė „BMW“

Paaiškėjo, kokia eilės tvarka į EP sąraše išsirikiavo kandidatai

Susirgusiųjų tymais daugiau nei pusė tūkstančio: Kaunas vis dar muša rekordus

Policija perspėja gyventojus: plinta melagingi pranešimai apie pinigines išmokas

Aleksote pelningai pasidarbavo vagys: pavogtas „BMW“

Užsienio aukštųjų mokyklų atstovai susibūrė Kauno kolegijoje: apie patirtis per kūrybiškumą

Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti?

Kaune kyla vis aukštesni pastatai: „gyvenam mieste - ne kaime“

Svarstoma komunalines paslaugas padaryti išmaniomis

Artėjant egzaminų sesijai - NEC leidžiasi į darbuotojų paieškas