Šį sausį Žemuosiuose Šančiuose esančioje didžiausioje Baltijos šalyse gulbių lesykloje gerokai pagausėjo gulbių. Joms į draugiją prisijungė ir antys. Portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografas minėtoje vietoje užfiksavo gausybę Nemune baltuojančių šios rūšies paukščių, bet džiaugtis nevertėtų, žmonės lesindami gulbes, daro didelę klaidą, sako specialistai.
„Kas vyksta Kaune“ kalbinta Lietuvos zoologijos sodo Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė neslėpė apmaudo kalbėdama pastarąja tema. „Pastebima, jog tuomet, kai paukščiai yra maitinami, jie nusprendžia nemigruoti iš Lietuvos, o prasidėjus šalčiams susiduria su problemomis – dažniausiai apšąla kojas ar netgi sušąla visiškai. O, kai taip nutinka, gyventojai skambina į įvairiausias tarnybas pranešdami apie nelaimingus atvejus“, – sakė specialistė.
Pasak jos, dėl minėtos situacijos labiausiai kalti žmonės, nes jie kišasi ir griauna gamtos dėsnius – juk gulbės šaltuoju metų sezonu turėtų išskristi, priduria Paukščių skyriaus vedėja.
„Kai žmonės ima jas maitinti, gulbės, o vėliau ir jų jaunikliai pripranta. Kone identiška problema pastebima ir gyvenamuosiuose mikrorajonuose – skraido gausybė kirų, nes močiutės juos maitina. Todėl kirai lieka daugiabučių teritorijoje. Iš tiesų, taip negali būti“, – kritikos žmonių elgesiui negailėjo Lietuvos zoologijos sodo atstovė.
Vasarą, pasakoja pašnekovė, gulbės maitinasi vandens augalija, įvairiausiomis žolėmis. O žiemą tvenkiniams užšalus, pašaro ima trūkti. Todėl šie paukščiai traukia į vietas, kuriose tikisi sulaukti pašaro iš žmonių rankų, užuot išskridę.
Užsiminus apie tai, kad prie gulbių Žemuosiuose Šančiuose esančioje lesykloje pastebėtos ir antys, R. Varlauskienė paminėjo, jog tuo stebėtis nereikėtų, nes didžiosios antys nemigruoja. Vasarą šie paukščiai plaukioja tvenkiniuose ir čia peri. O tvenkiniams užšalus, antys dažniausiai skrenda žiemoti į Nemuną.
Lietuvos zoologijos sodo atstovė, pažymi, jog žmonės, patys to nežinodami, tenkia ne tik lesinamiems paukščiams, bet ir tada, kai, pavyzdžiui, radę iš lizdo išmestą baltojo gandro jauniklį ima juo rūpintis.
„Jeigu gandrai iš lizdo išmeta savo jauniklį, tai reiškia, jog jis – silpnas. Tačiau žmogus jį pastebėjęs, iš gailesčio paima, augina. O veliau neturi kur dėti gandriuko. Verta žinoti, kaip jau minėta, jog paukščiai iš lizdo savo jauniklių neišmeta iš lizdo. Todėl žmonėms nereikėtų kištis į gamtą, ardant jos pusiausvyrą, – čia vyksta natūrali atranka“, – akcentavo R. Varlauskienė.
