Kaune susitiko visi šeši pasiskelbusieji kandidatai į Respublikos Prezidentus

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ketvirtadienio vakarą Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykę kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus debatai sudomino kauniečius: didžiojoje VDU salėje Donelaičio g. nebeliko sėdimų vietų, klausytojai sėdėjo ant grindų, stovėjo praėjimuose. Pakviesti padiskutuoti vidaus politikos temomis į Kauną atskubėjo visi šeši šiuo metu pasiskelbę dėl kandidatavimo pretendentai: Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, buvęs SEB banko prezidento patarėjas bei vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų bei iniciatyvinės grupės narių Arvydas Juozaitis.

Kaip buvo skelbiama, šio renginio organizatoriai – Akademinių politologų klubas, moderatoriai – žurnalistas Paulius Gritėnas ir politologas profesorius Lauras Bielinis, tiesioginė renginio transliacija vyko portale „15min.lt“.

Diskutavo Lietuvai aktualiomis temomis

Kaip buvo sumanyta debatų temoje, kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus diskutavo aktualiomis vidaus politikos temomis: apie ekonomikos augimą, krašto apsaugos finansavimą bei šauktinių kariuomenę, švietimo svarbą ir būtinus pokyčius šioje srityje, taip pat apie daug aistrų visuomenėje kurstantį smurto prieš vaikus įstatymą, atsakė į klausimus apie universitetų reformą bei korupciją Lietuvos teismuose.

Debatų retorika buvo konstruktyvi, kandidatai demonstravo pagarbą vienas kitam, nepertraukinėjo vienas kito, laikėsi duoto laiko limito ir netgi noriai dalijosi nešiojamu mikrofonu, kai transliacijos metu keletas pretendentų liko be ausinių mikrofonų įgarsinimo. Tiesa, buvo čia ir pajuokauta.

Kadangi nešiojamu mikrofonu G. Nausėdai teko dalintis su P. Auštrevičiumi, debatų viduryje, perduodamas oponentui mikrofoną buvęs banko darbuotojas pajuokavo, kad „tuoj pradės imti mokestį“ – patyręs politikas P. Auštrevičius žodžio kišenėje neieškojo, atsikirsdamas replika su užuomina į buvusią G. Nausėdos darbovietę: „Tą jūs mokate“. Tiesa, po šių žodžių europarlamentaras atsiprašė kolegos už netyčia išsprūdusį ironišką kandumą.

Beveik visais klausimais tarp šešių kandidatų būta skirtingų nuomonių, tačiau viena tema pozicijos sutapo. Paklausęs kandidatų, ar, jų požiūriu, žmogaus išsilavinimui svarbūs ne tik tikslieji, bet ir humanitariniai mokslai bei kūrybinių gebėjimų ugdymas, Akademinio politologų klubo narys liko ne visai suprastas. Visi pretendentai tvirtino, kad jų išsilavinimui svarbios buvo ne tik įgytos tiksliųjų mokslų žinios, bet ir muzikos ir meno mokyklų lankymas bei kiti užsiėmimai, kurias pasigirti galėjo ir norėjo beveik visi pasisakiusieji.

Išsakė pozicijas dėl gynybos

Pasisakydami dėl 2,5 proc. BVP skyrimo gynybai, kaip ir dėl šauktinių armijos, kandidatai laikėsi gana skirtingų pozicijų.

N. Puteikis nepritarė 2,5 proc. skyrimui gynybai ir sakė, kad pirma reikia susitarti dėl tokių socialinių klausimų kaip pensijos. I. Šimonytė akcentavo, kad reikėtų nepriešinti gynybos finansavimo ir kitų sričių, pasak jos, svarbu išklausyti pačios kariuomenės poreikių. A. Juozaitis nemanė, kad Amerika nusisuks nuo Europos, o dėl lėšų gynybai, pasak jo, turėtų spręsti Valstybės gynimo taryba.

Tuo tarpu, A. Maldeikienė laikėsi pozicijos, kad Amerika skirs mažiau dėmesio Europai, panašios nuomonės savo pasisakyme buvo ir G. Nausėda, tačiau jis teigė, kad ES ir Lietuva „turi rimtai žiūrėti į gynybinių pajėgų stiprinimą“.

Kalbėdamas apie šalies gynybą ir šauktinių kariuomenę, P. Autrevičiaus siūlė didinti ne karinę masę, o karinį intelektą. Europarlamentaras buvo įsitikinęs, kad šiuo metu Lietuva nėra pasiruošusi visuotiniam šaukimui – nei biudžetine, nei infrastruktūrine prasme. Jo nuomone, su dabartiniais resursais reikėtų vystyti aktyvųjį rezervą ir neslėpė besilaikantis pozicijos, kad dalis merginų taip pat norėtų ir galėtų parodyti savo gebėjimus tarnaudamos kariuomenėje.

Moterų šauktinių tema sukėlė aistras

Gerokai kategoriškesnis šia tema buvo A. Juozaitis, teigęs, kad „moteris reikėtų apsaugo nuo šitos pareigos, yra pakankamai vyrų Lietuvoje, ypač turint galvoje demografinę padėtį“. Kandidatas buvo linkęs siūlyti įvesti karinio mokymo pamokas vyresnėse vidurinio ugdymo klasėse. Prieš merginų tapimą šauktinėmis gana sarkastiškai pasisakė ir G. Nausėda, bandęs auditorijos paklausti, ar atsirastų merginų, norinčių tarnauti armijoje. Tačiau atsakymo į šį klausimą nesulaukta, nes debatų vedėjas P. Gritėnas priminė, kad klausimus „čia uždavinėja jis“.

Į G. Nausėdos skepticizmą moterų šauktinių tema replikavo kita kandidatė į šalies vadoves – I. Šimonytė, pasakiusi, kad „jai būtų didelė garbė tarnauti Lietuvos kariuomenėje“. Tačiau dėl šauktinių armijos pirmiausia Seimo narė akcentavo, kad reikia spręsti infrastruktūros, su didesniu šauktiniu skaičiumi pasirengusių dirbti profesionalų klausimus.

Nuomonės dėl smurto prieš vaikus – išsiskyrė

Susidomėjimą sukėlė ir kandidatų požiūris į neseniai priimtą smurto prieš vaikus įstatymą, kurio vykdymas kaitina visuomenės aistras ir skaldo žmones į dvi stovyklas. Dauguma debatų dalyvių pabrėžė, kad šio įstatymo įgyvendinimui buvo skirta per mažai lėšų. Ypač kategoriška buvo A. Maldeikienė, kuri prisipažino nebalsavusi už šį įstatymą, nes jai nebuvo įrodyta, iš kur valstybė skirs reikalingą finansavimą tinkamam jo įgyvendinimui.

„Viename darbo posėdyje teigiau, kad reikės bent 220 mln. eurų, klausiau, iš kur jie bus paimti? Dabar girdžiu, kad reikia net 300 mln. Pagaliau, pasakyta tiesa“, – piktinosi A. Maldeikienė.

„Lietuva yra pribrendusi civilizuotų valstybių taikomam modeliui, tačiau mes neskiriame pakankamai lėšų, kad įstatymai būtų įgyvendinami efektyviai“, – jai pritarė ir G. Nausėda.

N. Puteikis mano, kad su dabartiniu įstatymu Seimas nuskubėjo ir pridarė klaidų, jis, beje, yra vienas tų, kurie aršiai kritikuoja šį įstatymą ir itin garsiai stojo ginti kauniečių Kručinskų teisę „į pliaukštelėjimą“ (aut. pastaba). Savo kontroversišką nuomonę smurto prie vaikus tema išsakė ir A. Juozaitis, teigęs, kad priimtas įstatymas yra karas prieš šeimą.

Tuo tarpu I. Šimonytė buvo kategoriška, teigdama, kad „nėra tokios sąvokos, kaip proporcingas smurtas“.

Visi kandidatai sutiko, kad švietimo tema – viena svarbiausių

Bene drąsiausią sprendimą, kaip gerinti švietimo sistemos darbą Lietuvai sieks pasiūlyti A. Juozaitis, įsitikinęs, kad vienintelį Švietimo ministrą drauge su Švietimo taryba turėtų skirti pates šalies vadovas.

Tarp didžiausių švietimo problemų A. Maldeikienė įvardijo ugdymo turinį, nes „mokykla turi mokyti mąstyti“. Mokytojų problema, pasak jos, yra ta, kad jis yra perkrautas darbais nematant pagrindinio darbo. „Jo pagrindinis darbas yra (…) mokytis. Kai tu mokaisi, tu gali mokyti. Apie tai išvis nekalbama“, – sakė A. Maldeikienė.

I. Šimonytės įsitikinimu svarbiausias švietimo sistemos iššūkis turėtų būti visiems vaikams vienodo standarto vidurinio išsilavinimo – nesvarbu, ar gyveni Vilniuje, ar Pagėgiuose – užtikrinimas.

Temą apie švietimą sarkastiškai užbaigė kandidatai A. Juozaitis ir A. Maldeikienė. A. Juozaitis buvo įsitikinęs, kad vienaip ar kitaip valstybes valdo skaitantys. „Tai kad neskaitantys“, – užuomina į JAV Prezidento D. Trumpo požiūrį į knygas replikavo A. Maldeikienė.

Rinkimai į Lietuvos Respublikos Prezidentus vyks gegužės 12 dieną.

207 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

Atšaukti atsakymą

*

Aktualiausia

Naujausios žinios

Šuns dienos proga - Kauno pareigūnų dėmesys keturkojams

Traumą patyręs „Fenerbahče“ puolėjas atsidūrė Kauno ligoninėje

Įspėjimas: Lietuvos link nuo Baltarusijos slenka dūmai

Praeivis neliko abejingas: Kaune išgelbėtas padegtas automobilis

Kaunietė pelnė geriausios Lietuvos bibiliotekos vadovės vardą

„Niklita“ rankų nenuleidžia: apskundė nepalankų Kauno teismo sprendimą dėl ieškinio R. Kazėnienei

Streikavę mokytojai vėl reikalauja didinti algas

Ministerijos imasi bendro pagalbos plano nepagydoma liga sergantiems vaikams

Savanorių prospekte nusidriekė virtinė troleibusų - išlaipino ir keleivius

Kačerginėje skelbiamas „Dragūnų“ sezono startas