Nemėgstantiems žiemos gerų žinių nėra – itin šiltų rūbų dar prireiks

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pastarųjų dienų orai ir spustelėjęs šaltukas gyventojus verčia iš spintų traukti užmirštus vilnonius megztinius. Tiesa, žiema dar tik įpusėjo: sinoptikai prognozuoja didelius šalčius ir antroje sausio pusėje, tad gali tekti slėpti veidus po storais šalikais. Kokie orai vyraus likusią žiemą, ir ar praėjusi buvo tokia, kokios tikėtasi?

Paspaus šaltukas

Šiemet tiems, kurie mėgsta šaltą žiemą su daug sniego, kaip niekad pasisekė: dar lapkričio pabaigoje pradėjus kristi snaigėms, sniegas Lietuvos nepalieka. Atšventę baltas Kalėdas, gyventojai ir toliau gali džiaugtis sniegu. Ir šiandien, penktadienį, anot sinoptikų, didėja debesuotumas, temperatūra pradeda kilti, iš šiaurė vakarų atkeliauja krituliai. Šiaurės vakariniame šalies pakraštyje, Telšių, Palangos apylinkėse, gali pradėti snigti. Dieną sniegas apims visą šalį, vietomis jį pakeis ir šlapdriba. Pūs pietvakarių, pietinių krypčių vėjas, jis bus vidutinio stiprumo, vietomis jo gūsiai sustiprės iki 15–18 metrų per sekundę, kils trumpos pūgos. Temperatūra visą dieną kils, vakare aukščiausia temperatūra bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, rytiniuose rajonuose – nuo 6 iki 8 laipsnių šalčio, o prie jūros atkeliaus ir atlydis, čia vyraus teigiama temperatūra.

Visgi, šalčio netruks ir antroje sausio pusėje, pasak orą prognozuojančios programėlės, 19, 20, 22 ir 23 dienomis naktį temperatūra persiris žemiau dviženklio skaičiaus: vyraus -11 laipsnių temperatūra.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimo ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad besitęsiantis sniegas ir esantys šalčiai Lietuvoje buvo prognozuoti bei laukti.

„Be to, nėra kažkokios ekstremalios situacijos, didžiulių pusnių ar pan. Tikrai yra buvę ir kur kas daugiau sniego Lietuvoje. Nieko tokio neįprasto žiemai kol kas nėra, taip ir buvo numatyta, kad snigs, atšals. Didelių anomalijų artimiausiu metu taip pat nenumatoma, normos turėtų būti įprastinės daugiametėms, šaltesnė antra sausio pusė. Aišku, pajūryje situacija kiek kitokia, čia galime sulaukti ir teigiamos oro temperatūros, kai likusioje šalies dalyje – oro temperatūra neigiama“, – aiškina klimatologas.

Gruodis netikėtumų nepažėrė

Klimatologas dr. D. Valiukas pasakoja, kad gruodžio mėnuo taip pat netikėtumų nepažėrė. Anot pašnekovo, žiemos pradžia, kaip ir prognozuota, buvo šiltesnė už daugiametes normas.

„Gruodis nebuvo išimtis. Jis buvo šiltesnis už daugiametes normas. Vidutinė gruodžio temperatūra buvo apie 1 laipsnį aukštesnė. Kitaip tariant, standartinė temperatūra yra apie -1,9, bet gruodžio mėnesio vidutinė temperatūra nesiekė net minus vieno laipsnio. Tokia tendencija iš tikrųjų yra visų metų, praeitais metais tik du mėnesiai buvo šaltesni už normą“, – teigia dr. D. Valiukas.

Klimatologas tęsia, kad kritulių kiekis šalyje buvo pasiskirstęs nevienodai. Didžiojoje šalies dalyje buvo nuo 40 iki 80 mm kritulių, vienuose regionuose net nebuvo siekta standartinės kritulių normos, o kituose – norma buvo viršyta.

„Jeigu pamaryje kritulių kiekis buvo didesnis, tai, sakykime, Šiaurės ar Rytų Lietuvoje kritulių buvo beveik dvigubai mažiau nei turėtų būti. Kalbant apie kritulių pobūdį, tai gruodis buvo pakankamai įvairus. Buvo ir sniego, ir šlapdribos. Bet šventėme baltas Kalėdas, sniego tikrai teko pakankamai, ypač palyginus su paskutiniais metais. Ko gero, šiemet pirmas kartas per pastaruosius septynerius metus, nuo 2010 metų, kai turėjome Kalėdinį laikotarpį su pastovia sniego danga. Ir šiemet gruodžio mėnesį mažai spindėjo saulė, tai irgi fiksuojame“, – pabrėžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimo ir plėtros skyriaus patarėjas.

Sniegas kankina Europą

Žiema užklupo ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. Sniego audros Europoje jau pasiglemžė keleto žmonių gyvybes. Kai kuriose vietovėse oro sąlygos pasitaisė, tačiau meteorologai prognozuoja, kad tai tėra tyla prieš kitą audrą.

Dėl ekstremalių oro sąlygų žuvo keletas žmonių, tarp jų – du žmonės Vokietijoje: 44-erių vyriškis Vakersbergo mieste Bavarijoje ir jauna moteris Berchtesgadeno regione, Teizenberge. Vakarų Austrijoje savaitgalį dėl oro sąlygų žuvo penki žmonės. Norvegijos pareigūnai pranešė, kad lavina pražudė keturis žmones – tris slidinėti išsiruošusius suomius ir švedę. Šią savaitę meteorologai taip pat tikisi prastų orų, tad Nyderlandų oro linijos KLM pranešė dėl oro sąlygų atšaukusios mažiausiai 159 skrydžius Europoje į Amsterdamą ir iš jo.

Sniegas nuklojo ir tokias vietas kaip Izraelis ir Turkija. Austrijoje tarnybos įspėja apie galimas sniego griūtis. Pietų Vokietijoje dėl sniego paskelbta nepaprastoji padėtis. Sninga ir Rumunijoje. Bukarešte sniego valytuvai keliuose dirba ištisą parą, tačiau tai tik iš dalies pagerina padėtį, nes ir toliau sninga.

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys GRYNAS.lt primena apie panašų šalto oro įsivežimą iš Arkties praeitais metais, tačiau šiemet, anot mokslininko, šalčio įsiveržimas yra aukščiau, vidurinėje troposferoje, 4 – 5 km aukštyje, kai pernai šaltis buvo apėmęs visą troposferą.

„Neįprasta tai, kad jis pasiekė tokias pietines šalis kaip Graikija, Turkija. Kita vertus, tai nėra kažkas labai nuostabaus, nes žiemos metu Europą pasiekia arktinis oras. O šaltis lemia tai, kad yra labai gausus sniegas pietinėse valstybėse, nors daugiausiai sniego iškrito Šveicarijoje, Alpėse. Per savaitgalį sniego iškrito apie 1 – 2 metrus ir dar prognozuojama sniego audra tame pačiame regione. Vis dėlto, arktinio oro įsiveržimai vyksta kasmet ir tai dar nėra paskutiniai šiais metais, šią žiemą.“, – tikina J. Kilpys.

Kaip baigsis kalendorinė žiema?

Dr. D. Valiukas aiškina, kad ekstremaliausios meteorologinės sąlygos yra tose šalyse, kurių gyventojai nepratę prie didelių šalčių ir gausaus sniego. Paprastai tokiose valstybėse, pavyzdžiui, Pietų Europoje, Izraelyje, ekstremalioms klimatinėms sąlygoms nėra pritaikyta ir infrastruktūra.

„Tačiau Lietuvoje sniegu ir šalčiais – nieko nenustebinsi. Tai pakankamai natūralu, tačiau be abejo ir klimato kaita Lietuvoje matoma. Bet kai sniegas iškrenta kažkur Pietų Europoje (Turkijoje, Ispanijoje) arba kai jo iškrenta nebūdingai daug, kai staiga įsiveržia daug šalto oro, ta tikrai yra klimato kaitos padarinys. Tačiau šalto oro trumpalaikis įsiveržimas sudaro galimybes tokiose pietų šalyse padaryti nuostolių“, – pabrėžia klimatologas.

Paskutinio žiemos mėnesio, vasario, dr. D. Valiukas prognozuoti neskuba. Vis dėlto, tikėtina, kad jis bus artimas daugiametėms normoms. Tačiau, anot klimatologo, staigių, trumpų atšalimų ar atšilimų galime sulaukti.

„Į vasarį dar žiūrima labai atsargiai, žiūrint į eksperimentines prognozes numatoma, kad vasaris turėtų būti artimas daugiametėms normoms. Temperatūra ir sausį, ir vasarį paprastai būna apie – 3,2 laipsnio“, – tikina pašnekovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Premjerui S. Skverneliui atlikta operacija: artimiesiems dėkoja už palaikymą

Savaitgalį Kaune siautėjo vagys: nuostoliai siekia tūkstančius

Lietuvos kazino ir lažybų rinkos pokyčiai neaplenkia ir Kauno

Prie privačių namų Vilijampolėje – senojo Laisvės alėjos grindinio plytelės

Prie avaringos Kauno sankryžos partrenktas dviratininkas

„Kauniečio testas“: nuo patyčių iki melagysčių

Sunku patikėti: į kaunietės automobilį magistralėje parskriejo elektrinis įrankis

Šilainiškiai būrėsi į atnaujinto parko atidarymą

Situaciją Kaune ėmėsi spręsti nacionaliniu mastu: A. Kupčinskas siūlo keisti įstatymą

Paskutinį mėnesio sekmadienį - priminimas kauniečiams