Trečiadienio vakarą žemės ūkio ministras Giedrius Surplys „DELFI Dėmesio centre“ be Lietuvos-Lenkijos kiaulių prekybos krizės ir maisto kuponų sistemos aptarė naujausias Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną procedūras. Kauniečiams jau visai greitai bus sudarytos sąlygos įsidarbinti ministerijos padalinyje laikinojoje sostinėje, o 2020 m. nuomojamose patalpose įsikurs apie tūkstantį žmonių – čia bus diegiama ir nauja darbo kultūra.
„Veidrodinėje“ ministerijoje – keliasdešimt darbo vietų
Laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio paklaustas, kaip būtent veiks ministerijos Vilniuje funkcijas dubliuojantis Kauno padalinys, G. Surplys dėstė, kad čia turėsimose patalpose tiesiog bus įdarbinti kauniečiai, važinėjantys dirbti į ŽŪM ar kitas ministerijas sostinėje, taip pat – žmonės iš Kauno, kurie norėtų dirbti ministerijoje.
„Tas padalinys bus mūsų patalpos Kaune, kuriose nebus jokio struktūrinio suskirstymo. Tai reiškia, ten gali dirbti ir melioracijos specialistas, ir ES specialistas, ir gyvulininkystės, ir žmogus, dirbantis su žemės klausimais“, – aiškino ministras.
Artimiausiu metu, anot jo, bus paskelbta septyniolika konkursų, kurie dabar praeidinėja procedūras Valstybės tarnybos departamente – pareigybių aprašymuose jau nurodyta, kad darbo vieta yra Kaune. „Veidrodinėje“ ministerijoje palaipsniui planuojama įdarbinti keliasdešimt darbuotojų, ji veiks tol, kol bus įkurdintas visas ministerijos aparatas.
„Vėlgi, prireikus jis (padalinio darbuotojas – „Kas vyksta Kaune“) atvažiuos į Vilnių, bet didžiąją darbo dalį dirbs elektroninėmis ryšio priemonėmis bendraudamas su savo skyriaus kolegomis Vilniuje“, – sakė G. Surplys, patikinęs kad atveriant duris kauniečiams žmonės Vilniuje lygiagrečiai nebus atleidinėjami, tie, kurie norės su vadovybe keltis į Kauną, tai galės padaryti.
Šansas specialistams ir postūmis ekonomikai
Pasiteiravus, ar apskritai naudinga kelti ŽŪM į Kauną, G. Surplys sakė, kad norima plėsti gerbūvį iš sostinės, kur jo koncentracija labai didelė, į Lietuvos vidurį, taip kuriant darbo vietas, pritraukiant verslą, investicijas, sukuriant žmonėms galimybę dirbti nacionalinėje valdžios institucijoje gimtajame mieste.
Svarbios ir su Kaunu susijusios šios srities švietimo aplinkybės. „Visą žemės ūkio ruošimą turime Kaune, su Veterinarijos akademija, Žemės ūkio akademija, iš principo specialistų žiedas Kaune yra didesnis nei jį turime Vilniuje“, – tvirtino G. Surplys, pastebėjęs, kad persikėlus į laikinąją sostinę, minėtas įstaigas pabaigusiam žmogui bus lengviau apsispręsti dėl darbo ŽŪM.
E. Jakilačiui pastebėjus, kad tai, visgi, nėra struktūrinė pertvarka, žemės ūkio ministras teigė manantis perkėlimą nesant „fasadiniu veiksmu“, nes stimuliuojama regiono ekonomika, parodomas signalas, kad šita valdžia ir ši valstybė tiki, jog Lietuva – ne vieno ar dviejų su puse miesto Lietuva.
„Kitas dalykas (…) – galbūt tas veiksmas, kad perkėlė ministeriją, nėra joks struktūrinis pertvarkymas, jis gali pastatyti mus į tokią padėtį, kai nebus kitos išeities, kaip mėgstu sakyti, sukurti XXI a. ministeriją, kuri būtų judri, lanksti, mobili, labai kompaktiška ir dirbtų išnaudojant visas šiuolaikinės komunikacijos priemones“, – asmeniniu institucijos vaizdiniu dalijosi jos vadovas.
Kraustymasis atsipirks per šešerius metus
G. Surplys patikino, kad ministerija Kaune įsikurs nuomojamose patalpose. Atlikus išsamią analizę, apžiūrėjus buvusias universitetų patalpas, anot pašnekovo, nors idėja perimti nenaudojamus valstybė pastatus ir graži, paaiškėjo, kad tai tiesiog ekonomiškai nenaudinga. Po konsultacijų su Turto banku, nustatyta, kad tokio pastato renovacija užtrunka 3-5 metus, kaina – apie 5 mln. eurų.
„Nuomos iš privataus sektoriaus idėja atrodo daug racionalesnė. (…) Mūsų skaičiai rodo, kad dėl to mažesnio (į Kauną perkeltos ministerijos – „Kas vyksta Kaune“) ploto per metus sutaupome apie 200 tūkst. eurų, tai reiškia, jei planuojame, kad persikėlimui mums reikės 1,113 mln. eurų, per šešerius metus atperkame savo persikėlimą ir toliau taupome valstybės lėšas“, – skaičiavo žemės ūkio ministras.
Šiuo metu ministerija įsikūrusi apie 10 tūkst. kv. m ploto patalpose – pagal normas jos galėtų būti 2,5 karto mažesnės. Dabartinis institucijos pastatas priklauso Turto bankui, tad iškėlus ministeriją būtų privatizuojamas ir parduodamas.
Nors ministerija turi 344 etatų, realiai, patikslino G. Surplys, čia dirba 253 žmonės. „Nuo praėjusių metų liepos, kai baigėme vieną reformą, kuri buvo pradėta dar iki mano atėjimo, iš ministerijos išėjo, berods, 37 žmonės, atėjo 19“, – nurodė jis.
Pirminiame etape 2020 m. į Kauną bus perkelta ne tik ŽŪM, bet ir jai pavaldžios nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bei nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Iš viso – apie tūkstantį žmonių: planuojami 280 ŽŪM etatų, 500 ir keli šimtai atitinkamai NMA ir NŽT darbuotojų.
Diegia naują darbo kultūra
„Manau, galų gale rezultatas patenkins ir socialinius mūsų partnerius, ūkininkus, ir žmones, kurie dėl žemės teikėsi, – sakė G. Surplys, pripažinęs, kad, jo manymu, ministerija galėtų dirbti ir su 150-200 žmonių. – Galų gale, bandau įtikinti darbuotojus, (…) kad darbas tokioje ministerijoje su nauja darbo kultūra, su lanksčiu darbo grafiku, bus tikrai pakilus.“
Ministras tvirtino taikantis naujosios vadybos metodus ir ministerijoje atmosfera liberalėja, daugiau diskutuojama. G. Surplys esą labai nustebo, kai pirmas kelias jo vadovavimo savaites kad kai kurie darbuotojai bijojo nukreipti į ministrą žvilgsnį.
E. Jakilaičiui pasiteiravus, kaipgi atrodys vilnietiškos darbo kultūros pasikeitimas į kaunietišką, pašnekovas aiškino, kad tai nebūtinai susiję su ministerijos perkėlimu, bet apskritai stengiamasi vieniems į kitus kreiptis vardais, diskutuoti be antpečių – tai jis ir vadina naująja kultūra.
„O dėl lankstaus darbo grafiko, manau, kad tarp penkių ir dešimties dienų per mėnesį žmonės galės dirbti ten, kur jiems patogiau: namuose, traukinyje, ar tam pačiam Kaune. Man svarbu, kad būtų padaryti darbai, būtų rezultatai, o kur jie sėdės, visiškai nesvarbu, – tikino G. Surplys.
– Jei aš šiandien turiu nuo 8 iki 17 val. sėdėti kad ir Vilniuje, bet kabinete, nebūtinai kažką darydamas reikšmingo, kai tuo metu galėčiau susimokėti mokesčius ar vaikui padaryti pramogėlę, turint omeny, kad iš manęs vadovas reikalauja tik rezultato, o kur aš dirbsiu, jam nesvarbu, manau, žmones tai turėtų tikrai motyvuoti.“
