Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai žengė svarbų žingsnį lazeriu spausdinant itin mažus elementus. Kaitinant fotopolimerą sukurta 50 kartų už aguonos grūdą mažesnė prie Kauno pilies stovinčio „Laisvės kario“ kopija.
Kaip nurodoma VU portale publikuotame pranešime, VU Fizikos bei Chemijos ir geomokslų fakultetų mokslininkai kartu su lazerinių technologijų įmone „Femtika“ ištobulino stiklo keramikos nanolitografijos metodą, paremtą tiesioginiu lazeriniu rašymu ir jo derinimu su kalcinacija, kaitinant medžiagą itin aukštoje temperatūroje.
Naudodami fotopolimerą SZ2080, mokslininkai išspausdino apie 50 kartų už aguonos grūdelį mažesnį Vytį – 100 000 kartų sumažintą prie Kauno pilies stovinčios Vyčio skulptūros (skulptoriai Borysas Krylovas, Arūnas Sakalauskas, Olesius Sydorukas) kopiją. Mokslininkai taip ne tik pademonstravo laisvos formos geometrijos spausdinimo galimybes, bet ir pažymėjo Lietuvos šimtmetį.
„Termiškai apdoroję fotopolimerą tyrėjai išgavo gamtoje randamą kristalą – kristabolitą ir nustatė, kad kaitinami 3D objektai susitraukia iki 60 proc. savo pradinių matmenų, tačiau išlaiko pirminę geometriją – Vyčio skulptūra susitraukė, bet išlaikė savo pradinę formą“, – skelbiama pranešime.
Tai atveria naujas technologines galimybes gaminti aplinkos temperatūrai, radiacijai bei cheminiam poveikiui atsparius, ypač patvarius, ilgaamžius funkcinius mikromechaninius ir nanofotoninius 3D darinius. Juos būtų galima naudoti atvirame kosmose, jutiklių gamyboje, biomedicinoje ir inžineriniuose moksluose.
„Galimybė spausdinti kristalines medžiagas tarsi fotopolimerus – alchemija lazerineje 3D litografijoje. Tiesiog parinkus pradinius kompozicinės medžiagos ingredientus ir lazeriu iš jų suformavus norimą darinį belieka gerai jį iškepti ir voila! – jis virs norimu kristalu, bet išlaikys pirminę geometriją“, – apie precizinio 3D spausdinimo proveržį pranešime pasakoja dr. Mangirdas Malinauskas.
