Lietuvos banko dalinamos bankinės licencijos finansinių technologijų (fintech) įmonėms atkreipė ir kitų šalių dėmesį. Užsienio spaudoje imta svarstyti, ar Lietuva netaps naująja Islandija, kurios indėlių garantijų schema akimirksniu subyrėjo tapus visų Europos indėlininkų garantu.
Lietuvos bankas ramina, kad toks scenarijus Lietuvai negresia, mat specializuotų bankų veiklos apimtys bus mažos. Tačiau pats „Revolut“ kol kas neprognozuoja savo veiklos apimčių. Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, finansų sistema bus tvari, jei naujiesiems žaidėjams bus taikomi tokie pat griežti reikalavimai kaip bankams.
DELFI rašė, kad Lietuvos išduota bankinė licencija „Revolut“ atkreipė ir britų žiniasklaidos giganto „The Guardian“ dėmesį. Jame Lietuva prilyginta Islandijai, kelti klausimai dėl indėlių draudimo – kas apsaugos sudėtus pinigus: Europos Sąjunga (ES) ar Lietuva?
2018 Lietuvoje metais išduotos trys specializuoto banko licencijos: kredito unijai „Mano unija“, bendrovei „European Merchant“ ir „Revolut“. Jie galės priimti gyventojų indėlius ir teikti vartojimo paskolas. Iš esmės specializuotas bankas savo klientams gali teikti visas pagrindines paslaugas kaip ir bet kuris kitas bankas, skirtumas tik tas, kad jis neturi teisės teikti investicinių paslaugų.
Vadinasi, kad, pavyzdžiui, jeigu ispanas pasinaudos „Revolut“ banko paslauga ir pasidės 100 tūkst. eurų indėlį, o „Revolut“ bankrutuos, šis indėlis turės būti išmokamas iš Lietuvos indėlių draudimo fondo, į kurį įmokas sumoka Lietuvoje veikiantys bankai.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas tvirtina, kad vis dėlto rizikos didžiulės nėra, nes, pirma, „Revolut“ bankas dar nė nepradėjo veikti, antra, visi trys nauji specializuoti bankai operuos mažomis apimtimis.
„Nėra jokių sisteminių rizikų, kurios kiltų dėl naujai atėjusių bankų, o vienas iš trijų bankų dar nė nepradėjo veikti. (…) Ar paveš priklauso nuo apimčių. Tai tos apimtys, kurios mums identifikuotos ir kurias mes vertinome, ar teisingai suvokiamos rizikos, yra labai aktualizuotos. Mes esame labai toli pažengę vertindami, kaip padaryti, kad ES jos nesirealizuotų.
Pagal tas identifikuotas sumas tai nekelia jokios rizikos. Visų trijų bankų apimtys šiuo metu nėra sistemiškai svarbios. Ar galiu pasakyti, kad ateityje po dešimt metų šis bankas netaps didžiausiu ES? Tai tada kels dideles rizikas. Šiandien iš to ką matome, nekelia rizikų. Jeigu rizikos didės, jų sisteminė svarba didės, dėmesys didės ir bus papildomos priemonės. Tai gali būti papildomas kapitalas, didesnės įmokos, priklausomai nuo rizikos veiklos, į Indėlių draudimo fondą“, – teigia M. Jurgilas.
Jis primena, kad bet kurios šalies pilietis ir iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų gali pasiimti indėlius, ir šie bus apdrausti Indėlių draudimo fonde. Tačiau čia reikėtų pridurti, kad tai nevyksta mobiliųjų programėlių pagalba per atstumą. Anot M. Jurgilo, kol neveikia „Revolut“ bankas, neaišku, kaip jie priims indėlius.
„Mes taip manome, bet kol kas nematau to. To nėra. Mes kalbame apie ateitį. Mes labai giliai žiūrime į vieno rinkos dalyvio verslo principus“, – teigia jis.
Jis taip pat ragina įvertinti skirtumus tarp bankinės licencijos ir elektroninių pinigų licencijos. Šiuo metu „Revolut“ Lietuvoje teikia paslaugas turėdama elektroninę pinigų licenciją, gautą Didžiojoje Britanijoje. Tad dabar laikomos lėšos nėra apdraustos. „Revolut“ bankas turėtų pradėti veikti šiais metais.
„Revolut“: indėlių apimčių nuspėti neįmanoma
Lietuvos banko valdybos pirmininkas per susitikimą su žurnalistais ne kartą pabrėžė, kad planuojamos specializuotų bankų veiklų apimtys – nedidelės, tad ir rizikos nėra. Tačiau pats „Revolut“ komentuoja, kad apimčių, prisiimtų indėlių, nuspėti negali.
„Bankines operacijas planuojame pradėti teikti 2019-ų m. antroje pusėje. Tikimės, kad tada ir startuosime su indėlių priėmimu, tačiau nuspėti jų apimčių kol kas neįmanoma, o apie numatomas palūkanų normas informuosime vėliau ateityje“, – komentare DELFI teigė „Revolut“ atstovė spaudai Ieva Elvyra Kazakevičiūtė.
Ji prideda, kad be abejonės „Revolut“ jungsis ir prie Lietuvos valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimo“ dalyvių iki dar priimant indėlius. Taip pat mokės įmokas įstatymų numatyta tvarka.
„Žinoma, kad pilnai pasitikime Lietuvos, kaip ES narės, centrinio banko sprendimais ir vertinimu, jog „Revolut” ir Lietuvoje veikiantis indėlių draudimo fondas yra pajėgūs veikti kartu toje pačioje šalyje“, – teigiama atsiųstame komentare.
„Revolut“ atstovai anksčiau teigė, kad mokės didesnes nei tradiciniai bankai palūkanas už priimtus indėlius. Jie taip pat žadėjo Lietuvoje gautą licenciją naudoti plėtrai visoje Europos Sąjungoje
Lietuvos bankų asociacija įžvelgia tris pagrindinius iššūkius
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius, reaguodamas į keliamus klausimus dėl naujų specializuotų bankų galimos keliamos rizikos, teigė, kad visi bankai turėtų būti vienodai reguliuojami, jiems taikomi vienodi įsipareigojimai. O į Lietuvos indėlių draudimo fondą turėtų mokėti visi indėlius imantys bankai be išimties.
„Lietuvos bankas išduoda veiklos licencijas rinkos dalyviams bei prižiūri mūsų šalies finansų sistemos tvarumą ir stabilumą. Ši institucija taip pat privalo užtikrinti, kad naujų finansų įmonių veikla mūsų šalyje nekeltų jokių grėsmių. Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, finansų sistema yra tvari tik tada, kai visiems bankams bei visoms finansų įstaigoms taikomi vienodai griežti priežiūros reikalavimai. Todėl privalu užtikrinti, kad visi rinkos dalyviai atitiktų aukščiausius veiklos, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei etikos standartus. Jokių išimčių ar lengvatų čia negali būti.
Įnašus į valstybinį indėlių draudimo fondą moka visos Lietuvos banko suteiktą licenciją turinčios ir veiklą vykdančios kredito įstaigos. Taigi „Revolut“, kaip specializuotam bankui, priėmus pirmąjį indėlį, atsiras prievolė ir mokėti įnašus į šį fondą“, – DELFI teigia M. Zalatorius.
Kaip teigia LBA prezidentas, „Revolut“ bankas susidurs su trimis pagrindiniais iššūkiais: indėlininkų pasitikėjimu, nustatoma palūkanų norma, veiklos vieta.
„Revolut“ tikrai turi iššūkių: iš „finansų sektoriaus chuligano“ virsti solidžiu banku, kuriuo pasitiki klientai. Tam reikia kompetencijų ir atsakomybės. „Revolut“ perspektyvos priklauso nuo to kaip bendrovė susitvarkys su didžiaisiais iššūkiais.
Pirmasis iššūkis – laimėti indėlininkų, nuo laisvai samdomo jaunuolio iki senjoro, pasitikėjimą. Šiam įgyti reikia laiko. Kol kas viešumoje įmonė akcentavo bandysianti indėlininkus patraukti aukštesnėmis nei rinkos vidurkis indėlių palūkanomis.
Čia iškyla antrasis iššūkis – „Revolut“ verslo modelis. Siūlant paslaugas beveik už dyką, iš to uždirbti neįmanoma, o indėlininkai tikisi grąžos už savo pinigus. Prisiminkime, kad ir „Snoras“ kurį laiką siūlė aukštesnes palūkanas nei bet kuris kitas bankas – puikiai pamename, kuo tai baigėsi.
Trečiasis iššūkis – plati „Revolut“ veiklos geografija. Skirtingose rinkose skiriasi ne vien klientų lūkesčiai, įpročiai, bet ir reguliavimas, beje, labai reikšmingai. Neišvengiamai būtina adaptacija augina veiklos kaštus“, – komentuoja M. Zalatorius.
M. Jurgilas: tai yra sėkmė Lietuvai
Lietuvos banko valdybos nario teigimu, dėl bankinės licencijos išdavimo galutinį žodį taria Europos Centrinis Bankas (ECB). Vadinasi, kad nors ir bankinę licenciją išduoda Lietuva, prieš tai yra gaunamas patvirtinimas iš ECB, kad tai nekelia rizikos Europos finansų sistemai.
„Ne paslaptis, kad į Lietuvą ateina daug interesantų, kurie sprendžia vieną paprastą klausimą, kaip išlaikyti prieigą prie ES šalių įvykus „Brexit“. Ką reiškia „Brexit“? Tas kietasis „Brexit“ reiškia, kad finansų institucijos licencijuotos bet kurioje ES šalyje nebegalės vykdyti paslaugų Anglijoje ir atvirkščiai, tos kurios licencijuotos Anglijoje, nebegalės teikti paslaugų ES. (…) Tai yra sėkmė, nes būtent to siekia Paryžius, Frankfurtas, Liuksemburgas, Dublinas. Mes esame konkurencinėje kovoje, į kur nutekės tas labai pelningas verslo modelis. Toks demokratinis sprendimas tos šalies piliečių, kad jie nori atsijungti nuo ES, o tai turi pasekmes finansų rinkai ir veikimui bendroje finansų erdvėje. Mes, kaip šalis, nenorime likti nuošalyje. Dėl rizikų, jos yra valdomos, mes jas aiškiai suprantame.
Nėra tinkamas žodis dalinamos licencijos, nes jos nėra dalinamos, jos atrenkamos, vertinamos, į tai įtrauktos ir kitos institucijos. Jei investuotojai iš kitų šalių, mes net fizinius susitikimus turime, kad išsiaiškintume pinigų kilmę“, – teigia jis.
Aktyvesnės diskusijos dėl bankinių licencijų išdavimo turėtų kilti ir Europos mastu. Kaip pastebi M. Jurgilas, jeigu yra trys indėlininkai iš skirtingų šalių viename banke, turėtų būti susitartas mechanizmas, kaip rizika bus dalinamasi.
Dar 2015 metais nutarta įvesti Europos indėlių draudimo sistemą (EDIS), bet ji iki šiol nėra visiškai realizuota. Yra tik įpareigojimas nacionalinėms Indėlių draudimo fondams ir sistemoms saugoti indėlius iki 100 tūkst. eurų. Anot M. Jurgilo, šiuo metu yra ieškoma sprendimų, kaip būtų galima pereiti bendro indėlių draudimo ir bankinės sąjungos.
Pasak Lietuvos banko, nė vienas iš specializuotų bankų dar neteikia paslaugų. Be to, Lietuvos bankas informavo BNS, kad šiuo metu vertinamos 4 paraiškos specializuoto banko licencijai gauti.
Prašymo drausti indėlius dar negavo
Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ Veiklos organizavimo skyriaus vadovė Valdonė Ugianskienė DELFI teigia, kad iki šiol (sausio 7 d.) įmonė nėra gavusi prašymo drausti indėlius iš specializuotų bankų. O kol veikla dar nė nepradėta ir apimtys numatomos mažos, tad ir grėsmių didelių fondui nekyla.
„Pabrėžtina, kad naujai į Lietuvą ateinantys bankai privalo būti įsisteigę Lietuvoje ir Lietuvos indėlių draudimo sistemos dalyviu tampa tik tuomet, jeigu moka draudimo įmokas nuo sukauptų indėlių.
Dažniausiai naujas indėlių draudimo sistemos dalyvis tik pradeda indėlių priėmimą, todėl ypatingos grėsmės Indėlių draudimo sistemai dėl naujo dalyvio atėjimo nekyla, o sumokėtos draudimo įmokos didina indėlių draudimo fondo pajėgumą“, – komentavo V. Ugianskienė.
Informuojama, kad bendras šiuo metu nustatytas Indėlių draudimo įmokos tarifas Lietuvoje yra 0,1 proc. nuo apdraustų indėlių sumos (kuri neviršija 100 000 eurų vienam indėlininkui). Šiuo metu Indėlių draudimo fonde yra sukaupta virš 62 mln. eurų.
Kreipėsi į FNTT
DELFI primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas gruodžio 21 dieną dėl „Revolut“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Nerimą jam sukėlė tai, kad ši įmonė gavusi specializuoto banko licenciją ruošiasi teikti paskolas ir rinkti indėlius.
„Europos centrinis bankas, Lietuvos centrinis bankas turi savo kriterijus ir parametrus. Man kyla kiti klausimai. Juolab, kad krizės tyrimo kontekste bankai yra labai sudėtingos ir rizikingos institucijos savaime, net jei tvarkingai valdomos, o čia jauni ir inovatyvūs žmonės.
Jei tai yra technologijos – tai labai gerai, bet kai kalba pradeda eiti apie paskolas, indėlius ir su tokiomis nuostatomis, tada galima pridaryti problemų tiek sau, tiek (ypač) kitiems, o šiuo atveju valstybei“, – savo kreipimosi motyvus aiškino S. Jakeliūnas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos Indėlių draudimo fondas yra beveik tuščias.
„Mūsų indėlių draudimų situacija yra tokia, kad po kelių bankų ir bene dešimties kredito unijų uždarymo indėlių draudimo fondas yra praktiškai beveik (nesakau, kad visai) tuščias. Draudimo įmokos yra pakankamai mažos, matyt, siekiant išlaikyti tą konkurencinį pranašumą, aplinką. Jei kažkas atsitiktų su šiuo ar kitu banku, turėtume didelių problemų. Apskritai viešajame finansų sektoriuje, nes biudžetas patirtų nuostolius, reikėtų daryti injekcijas į indėlių draudimo fondą ir taip padengti įsipareigojimus indėlininkams“, – sakė S. Jakeliūnas.
„Revolut“ atstovė spaudai nurodė, kad „Revolut“ S. Jakeliūno veiksmų nekomentuos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
