Kiekvienas žmogus turi istoriją: vienų ji – laimingesnė, kitų – turinti daugiau gyvenimo „duobių“, tačiau Kaune gyvenanti Eglė Veršininienė įsitikinusi, kad visos negandos kyla dėl žmogaus vertybių. Tik gavusi gyvenimo smūgį – žinią apie onkologinę ligą – suvokė, kad iki jos atvedė vidinės krizės ir emocinis nestabilumas, todėl kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą. Atradusi save Stambulo meno terapijoje, ji ne tik piešdama ant vandens išsigydė ligą, bet ir sėkmingai padeda kitiems.
Iš pažiūros E. Veršininienė smulki, savitą stilių turinti ir niekuo neišsiskirianti moteris. O ir gyvenimo istorija, atrodo, pranykstanti šiuolaikinių moterų gyvenimo ritme: karjeristė, vieniša mama, nuolat skubanti ir besisukanti keliuose darbuose vienu metu. Visgi nukritus kiautui paaiškėja ir kitokios subtilybės: onkologinės ligos paskatomis kardinaliai pakeistas gyvenimas, Stambule atrastas „Ebru art“, tiesiogine prasme, tapęs vaistu nuo pražūties, keliasdešimt tūkstančių šeimų, besikreipusių pagalbos ir radusios darną moters sukurtoje emocinį stabilumą ugdančioje programoje, kur dar iš šaknų pakeistas gyvenimo būdas – ir visa tai yra tik pradžia.
Nemaloni žinia atnešė neplanuotą kelionę ir gyvenimą keičiančias maldas
Žinia apie onkologinę liga paliečia ir stipriausius, o ypač tada, kai gyvenama netinkamai. „Jau dirbant farmacinėje kompanijoje, man buvo visiškas organizmo išsiderinimas. Įvairių organų uždegimai parodė emocinės būsenos nestabilumą, ką aš žinau tik dabar. Galvos skausmai, pykčio priepuoliai, tas reiklumas, sunkus gebėjimas susikoncentruoti vienoje srityje, išsibalansavimas – visi šitie procesai ir privedė prie to, ką patvirtino tyrimai – onkologinės ligos“, – savo istoriją pasakoja pašnekovė.
Sužinojusi tokią žinią, moteris grįžo į saugiausią ir ramiausią prieglobstį – tėvų namus, mergautinį kambarį. Kiek aprimusi ir nusivaliusi ašaras, „Meda Project“ įkūrėja internete susirado kelionę į Turkiją, pasiėmė dukrą ir neplanuotai išskrido atsikvėpti nuo užgriuvusių sunkumų. Moteris neslepia, kad toks gyvenimo posūkis priverčia prašyti Dievo malonės net ir netikinčiuosius, tad ji nebuvo išimtis – mainais į sveikatą pažadėjo pakeisti pasaulėjautą ir padėti žmonėms.
Stambule maldos buvo išgirstos: gyvenimas ėmė ir apvirto aukštyn kojom. Turkijos mieste moteris atrado savo vaistą nuo visų ligų ir neigiamų emocijų – tapymo ant vandens meną „Ebru“. „Piešė dukra, aš tiesiog stebėjau, prasėdėjau penkias valandas ir visą atostogų savaitę vaikščiojau euforijoje: nežinojau, kas darosi, bet tada man buvo sunku pykti. Tiesiog nebeįmanoma pykti“, – mintį, kaip gimė idėją parsivežti šį meną į Lietuvą, komentuoja moteris.
Osmanų menas, kuris išgydė
E. Veršininienė tėvynėje susidūrė su trukdžiais – nieks nežinojo apie jos minimą techniką: nei dailės parduotuvės, nei mokyklos. Todėl moteris susisiekė su meistru, kuris Stambule šio meno mokė jos dukrą. Įtikinti atskleisti meno paslaptis prireikė laiko, mat „Ebru“ menas – paslaptyje laikomas vyrų menas, tik tėvas sūnui nuo pat osmanų laikų galėjo perduoti šias tradicijas. Moterys prie šios technikos prisilietė tik lygiai prieš 25 metus, bet jos piešti turi be makiažo, susirišusios plaukus ir su Hidžaba (musulmonių vilkimais rūbais), nes kiekviena dulkelė, nukritusi ant piešinio, jį sugadina. „Meistrui paaiškinau, dėl ko man to reikia: meno mokyčiausi dėl sveikatos, dėl savęs pačios. Tada pradėjau važinėti į Stambulą ir mokytis“, – technikos svarbą atskleidė pašnekovė.
Mokymosi procesas ir investicijos atsipirko – moteriai ėmė gerėti sveikata. „Meda Project“ įkūrėja dėl laiko stokos piešdavo naktį, tačiau pati teigia, kad pailsėdavo daug labiau nei miegodama. Mat šio meno dėka, žmogus pilnai atsipalaiduoja, smegenys proceso metu pilnai pailsi – tie, kurie piešia, „įkrenta“ į labai keistą vaikystės ar net kūdikystės laikotarpiui būdingą būseną, kuomet aplanko saugumo jausmas, kuomet dar nėra susikurtų iliuzijų ar suformuotų fobijų. „Sveikata labai staigiai pradėjo dėliotis į gerąją pusę. Aš buvau atsisakiusi tradicinių gydymų būdų, tad daktarai ėmė klausinėti, ką aš tokio darau. Aš tiesiog pradėjau galvoti, ką valgau, gilinausi į kitokio gyvenimo būdo formavimą ir, kas įdomiausia, kai aš papasakojau gydytojams, kad tapau ant vandens, jie pradėjo rekomenduoti mane kitiems“, – savo istorija dalinasi Kaune gyvenanti dviejų vaikų mama.
Padėjo tūkstančiams žmonių
Kai moters sveikata ėmė gerėti, o tai pastebėjo ir daktarai, ji pradėjo rūpintis kitais. „Pirmasis berniukas, kuriam padėjau, buvo iš Panevėžio, jis turėjo kraujo vėžį. Jo mama paskambinusi pasakė, kad gydytojas rekomendavo mane, nes darau kažką šakėmis per vandenį (juokiasi), ir mano sveikata gerėja. Ji paprašė pagalbos, nes jos sūnaus situacija buvo kritinė. Berniukas galėjo būti tik su deguonies aparatu, sunkiai atsisėsdavo, būdavo laikomas mamos, ramstydavosi, bet kai pradėjome piešti, gydytojai stebėjosi, kaip jis intensyviai sveiksta ir atsigauna emociškai“, – E. Veršininienė prisimena pirmąją šeimą, kuriai padėjo.
Įprasmindama savo pasikeitimus, moteris vardan gero tikslo ir vidinės paskatos prieš devynerius metų įkūrė VŠĮ „Meda Project“, kuri rūpinasi šeimų gerbūviu ir emociniu intelektu.
„Ilgainiui pradėjau dirbti ir su kitomis šeimomis. Viena per kitą, viena per kitą ir po septynerių metų dukros vardu, nes ji mane atvedė į šį meną, įkūriau VŠĮ „Meda Project“. Šioje socialiais pagrindais veikiančioje bendrovėje pradėjome savo veiklą su per septynerius metus brandintu projektu, kurį sukūriau dirbdama su daugiau nei 38 tūkst. šeimų. Sukūriau septynerių metų, septynių pakopų terapinio, lavinančio ir ugdomojo, prevencinio pobūdžio programą, kuri padėtų stiprinti aukštą emocinį intelektą. O aukštas emocinis intelektas padeda žmonėms būti stipriems visuose lygmenyse. Visos ligos prasideda nuo mūsų minčių ir tik po to patenka į fizinį mūsų kūną. 2010 metais, įkūrusi VŠĮ „Meda Project“, nustojau dirbti įmonėse, tada startavau su šiuo projektu Kauno švietimo įstaigose“, – kelią iki projekto, padedančio sveikti žmonėms, realizavimo apibūdino moteris.
Užklausta apie tai, kokioms šeimoms jos terapija yra skirta, E. Veršininienė net nesusimąsčiusi atsakė, jog visoms. „Kreipiasi visos šeimos be išimties: su onkologinėmis ligomis, sveikos šeimos ar turinčios įvairiausių situacinių klausimų, nes tas projektas ir programa, kurią mes įgyvendiname, yra orientuota į šeimą, neapibrėžiant kokia tai šeima, kokios jos galimybės, ir neapibrėžiant kokia yra jos situacija“.
Karjeristė tapo gėrio nešėja
Moteris neslepia, kad jos gyvenimo vertybės ir pasaulėžiūros telpa į du etapus: vienas jų – prieš ligą, kitas – po jos. „Prieš tai buvau cholerikė, sunkiai girdinti aplinkinius, susikoncentravusi tik į materialistinės filosofijos pagrindą: svarbu buvo pinigai, karjera, mašina, gerai atrodyti, ilgiausi nagai, makiažai, blakstienos, odos, kailiniai ir visa kita. Vaikščiojau ryškiais raudonais plaukais, o tai parodo savęs neatradimą“.
O ir darbas sukdavosi aplink nuolatinę įtampą, E. Veršininienė buvo dviejų farmacinių įmonių personalo vadovė. Ji kartu su dukros tėvu organizuodavo festivalius Vilniuje, „Meda Project“ įkūrėjos pastangomis, kai jai buvo vos 14 metų, į Lietuvą atvyko pirmoji didžėjė moteris. Moteris pripažįsta, kad buvo labai stipri karjeristė, dariusi viską: ko gali, ir ko negalima, kad tik būtų pasiektos aukštumos.
Dabar Kaune gyvenanti mama yra gerokai pakeitusi savo gyvenimo būdą: pakito ne tik plaukų spalva, bet ir elgesys su kitais. Šiuo metu ji siekia toleruoti netoleruotinus. Jai svarbu priimti žmones tokius, kokie jie yra ir taip pasiekti emocinio intelekto Everesto viršūnę.
„Be galo mėgaujuosi, kad galiu būti čia ir dabar, nes žmogus vidutiniškai šioje žemėje gyvena 38 tūkstančius dienų ir kai tu paskaičiuoji, kad tai yra be galo nedaug, pamąstai, kokiu tikslu gyveni, kam šioje žemėje esi ir koks yra tavo gyvenimo kelias. Kadangi man pavyko atsakyti į šiuos tris pagrindinius klausimus, dabar jaučiuosi pilna visomis prasmėmis. Ir ta pilnatvė vaikų dėka susidėlioja 1000 procentų, nes jie yra mūsų esmė“, – pokalbį pabaigia pašnekovė.
