Posūkis kaunietės įvaikinimo istorijoje: į Naująją Zelandiją gali neišvykti

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Devynmetės mergaitės iš Kauno, ruoštos tarptautiniam įvaikinimui į Naująją Zelandiją, istorija pasisuko netikėta vaga. Mažametės globėju tapti sieks iš Anglijos grįžęs jo brolis Arūnas Leščiauskas.

„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę jai augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais augdavo, ir darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Leščiauskas.

Jo advokatas Bronius Varsackis patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismui įteiktas prašymas dėl įvaikinimo bylos stabdymo. „Žmogus kreipėsi, kad padėčiau teisiškai. Kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti įvaikinimo bylos nagrinėjimą. (…) Arūnas pareiškė prašymą, kad jis galėtų tapti globėju“, – per spaudos konferenciją sakė B. Varsackis.

„Tame prašyme Arūnas išdėstė visas faktines aplinkybes ir pateikė prašymą motyvuodamas, kad jis nori rūpintis seserim pats“, – teigė advokatas. Anot B. Varsackio, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba brolį informavo, kokių žingsnių jis turi imtis norėdamas tapti šiuo metu vaikų globos namuose augančios mergaitės globėju.

„Mes šitus veiksmus pradėsime, bet mes per mažai turėjome laiko, jis tik vakar parskrido (iš užsienio – BNS)“, – sakė advokatas. Jo teigimu, įstatyminių kliūčių broliui tapti mažametės sesers globėju šiuo metu nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė šiuo metu auga globos institucijoje. Mergaitės tėtis yra miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.

Kilus rezonansui žiniasklaidai pranešus apie šį įvaikinimo atvejį ministerija teigė, kad skelbta informacija buvo klaidinanti ir melaginga, pvz., kad mergaitė yra globojama. Anot ministerijos, šis vaikas jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 metų balandžio mėnesio, o nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio buvo pasiūlytas tarptautiniam įvaikinimui, nes Lietuvoje niekas nepareiškė noro įsivaikinti mergaitės ar globoti.

Klausiamas, kodėl anksčiau nesiekė globoti mažametės sesers, o sureagavo tik sužinojęs apie planus ją įvaikinti Naujojoje Zelandijoje, 25-erių A. Leščiauskas sakė neturėjęs galimybių. Į Lietuvą su skelbiamais ketinimais tapti sesers globėju A. Leščiauskas grįžo po dvejų metų pertraukos. Vyras teigė anksčiau negalėjęs atvykti, nes draugė laukėsi, gimė sūnus.

„Paskutinį kartą Lietuvoje aš buvau prieš dvejus metus, visą mėnesį atostogavau Lietuvoje, pusę mėnesio buvau Kaune ir pusę mėnesio skyriau sesėms, – į klausimą, kada paskutinį kartą buvo susitikęs su sese, atsakė A. Leščiauskas.

– Neturėjau galimybių. Dabar, kai gimė sūnus, labai daug galimybių atsirado. Mes gavom teisę nuomotis namą, ne tik butą, gavom teisę nuomotis kad ir keturių, penkių kambarių namą, anksčiau tokių galimybių iš mano pusės, kad galėčiau kažką įsivaikinti, nebuvo, nebuvau tiek stiprus finansiškai.“

Spaudos konferenciją Seime surengė „valstietis“ Mindaugas Puidokas, klausdamas, ar tarptautinis įvaikinimas atitinka mergaitės interesus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reaguodama į spaudos konferencijoje keltus klausimus pažymi, kad tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju neįvyko, nes teismas dar nepriėmė sprendimo.

„Būtent teismas gali įvertinti, ar buvo išnaudotos visos galimybės Lietuvoje mergaitei surasti šeimą ar globėjus, atsiklaus mergaitės valios, atsižvelgs į tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei įvertins geriausius vaiko interesus“, – sakoma pranešime.

Jame teigiama, kad mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo, rašytinis mergaitės sutikimas būti įvaikintai šioje konkrečioje šeimoje yra gautas. Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.

Į nuogąstavimus, kad vaikas atsidurs nepažįstamoje aplinkoje, nesusišnekės su galimais įtėviais, atsakoma, kad mergaitė mokosi anglų kalbos nuo antros klasės, jau pusę metų bendrauja su galimais įtėviais internetu, siunčia nuotraukas, rašo laiškus. Ministerija pažymi, kad galimų įvaikintojų šeima, kurios nariai gimę 1971 ir 1972 metais, turi įvaikinimo patirties – jie yra sėkmingai įvaikinę du vaikus iš Lietuvos, nepilnamečiai auga žinodami savo kilmę ir tradicijas bei mokėdami kalbą.

Pagal įstatymus, tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tais atvejais, kai Lietuvoje per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą neatsiranda šeimos, norinčios vaiką įsivaikinti ar globoti. Kitaip tariant, prioritetas visuomet teikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne užsienyje.

80 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Kaunietis užfiksavo pėsčiųjų elgesį – KET negalioja

Teismas karo policininkams ir kariuomenės instruktoriams švelnus nebuvo – teks susimokėti baudas

Aktualu pardavinėjantiems automobilį: ateityje reikės specialaus numerio

Rekonstrukcija Aleksote pasiekė piką – uždaromas tiltas

Vyriausybė: stojantiesiems į aukštąsias sąlygos bus vienodos

Graikijoje užgimusią svajonę įgyvendino Kaune

Paskelbti mokyklinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai: ne visi gali džiaugtis

Pasaulio universitetų reitinge VDU – tarp šalies lyderių

Dvylikametė pagerino 9 metus kaunietei R. Meilutytei priklausiusį rekordą

Neseniai rekonstruotose Kauno gatvėse - naujos kliūtys