Lietuvos valstybės sostinės netektis bei valdžios institucijų perkėlimas į Laikinąją sostinę sąlygojo ir kūrybinių pajėgų Kaune koncentraciją. Tai ypač pastebima pažvelgus į tarpukario Lietuvos periodinę spaudą. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengtoje parodoje pristatytos dailininkų asmenybės, formavusios tam tikrą tam laikotarpiui ir gyvensenai būdingą periodinių leidinių įvaizdį.
Nors tarpukario periodika buvo leidžiama įvairiose Lietuvos vietose, taip pat ir lenkų okupuotame Vilniuje, bet daugumos tarpukario Lietuvos periodinių leidinių leidyba vis gi koncentravosi Laikinojoje sostinėje. Taip pat Kaune susitelkė ir Lietuvos spaudoje bendradarbiavusių dailininkų žiedas. Dauguma jų besimokydami Kauno meno mokykloje ar ją pabaigę įsitraukė į periodinių leidinių iliustravimą. Jų įsitraukimas buvo labai svarbus, siekiant patraukti skaitančiosios visuomenės dėmesį žurnalų iliustratyvumu, jų viršelių patrauklumu.
Tiesa, reikia pripažinti, jog ne visiems žurnalams reikėjo dailaus rūbo, kai kurie profesiniai, moksliniai, edukaciniai, literatūriniai žurnalai iliustratyvumo trūkumą kompensavo solidžiu turiniu bei patikima informacija. Tačiau jų redakcijose taip pat buvo suprantama, jog žurnalo populiarumas ir jo iliustratyvumas neatsiejami dalykai.
Ne iš gero gyvenimo to populiarumo buvo siekiama kitais būdais, aukojant iliustratyvumą. Žurnalo, kaip ir knygos, veidas yra jo viršelis. Jei jis patrauklus ar kaip kitaip atkreipiantis dėmesį, jį norės paimti bei atversti net tas, kuris nežino, ko iš to leidinio gali tikėtis. Dalies Laikinosios sostinės žurnalų redaktoriai, leidėjai tai gerai suprato ir daug dėmesio skyrė savo leidinių viršeliams bei viso žurnalo iliustratyvumui.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengtoje parodoje „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ pažvelgta, kaip Laikinosios sostinės žurnaluose sekėsi suderinti vaizdą su turiniu, kokie dailininkai buvo pasitelkti kurti tam tikrų žurnalų rūbą ir kaip atrodė, keitėsi tų žurnalų viršeliai. Paroda nesistengta aprėpti visos žurnalų gausos ir įvairovės bei neapžvelgiami neiliustratyvūs žurnalų viršeliai.
Pagrindiniai kriterijai pasirenkant vieną ar kitą leidinį buvo jų viršelių originalumas, funkcionalumas, meninės išraiškos formų išskirtinumas, o taip pat žinojimas, kas kūrė viršelių dizainą. Dėl pastarojo kriterijaus buvo atsisakyta kelių patrauklių, spalvingų leidinių, nes jų viršelių autoriai nenurodyti ir nepavyko jų nustatyti. Vienas pagrindinių parodos tikslų ne tik parodyti Laikinosios sostinės žurnalų mozaiką, bet ir atskleisti, kas tą mozaiką kūrė. O prie žurnalų viršelių apipavidalinimo prisidėjo gana gausios dailininkų pajėgos, tiek žinomi, pripažinti menininkai, tiek tam tikruose leidiniuose atsiskleidę iliustruotojai.
Nepasidalinant dailininkais, bendradarbiavusiais daugelyje leidinių, kai kurių žurnalų redakcijos ieškojo jų leidėjų organizacijose (skautų, studentų, šaulių ir kt.) ar skelbė atitinkamus konkursus (pvz., „Moksleivių varpų“ žurnalo, kurį laimėjo moksleivis Antanas Mackevičius).
Šalia žinomų dailininkų, kūrusių žurnalų viršelius (Vytauto Bičiūno, Jono Juozo Burbos, Pauliaus Galaunės, Adomo Galdiko, Viliaus Jomanto, Vytauto Kazimiero Jonyno, Petro ir Rimto Kalpokų, Telesforo Kulakausko, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės, Adomo Smetonos, Kazio Šimonio, Petro Tarabildos ir Danutės Tarabildaitės-Tarabildienės, Stepo Žuko ir kitų), per žurnalų iliustravimą į Lietuvos dailininkų gretas įsijungė Jonas Aleksandravičius, Ernestas Bliudnikas, Leonas Jeleniauskas, Antanas Mackevičius, Marija Milvydaitė-Tiburskienė, Vanda Pazukaitė, Antanas Taranda ir kiti.
Kaip žurnalo iliustratorė visų pirma atsiskleidė Halina Naruševičiūtė, po to tapusi žinoma dailininke. Kai kurie dailininkai piešė specialiai žurnalų viršeliams tapybos arba grafikos darbus, dalinosi savo ankstesne kūryba, tokiu būdu populiarindami savo meno kūrinius bei padėdami periodiniams leidiniams, kad jie būtų patrauklesni.
Nors žurnalų iliustravimas daugumai dailininkų buvo tik papildomas saviraiškos bei uždarbio šaltinis, ne toks prestižinis, kaip knygų iliustravimas, bet žurnalų viršelių apipavidalinimą galima vertinti kaip specifinę meno šaką, kurioje buvo ir atsitiktinių pakeleivių ir ryškių, išskirtinų veidų, formavusių tam tikrų periodinių leidinių įvaizdį. Tokio leidinio suaugimo su jo iliustruotoju pavyzdžiu galėtų būti Kazys Šimonis ir jo iliustruotoji „Saulutė“.
Tarpukariu Kaune leista kelių šimtų pavadinimų žurnalų, kuriems iliustracijas kūrė ne viena dešimtis talentingų dailininkų ir iliustratorių. „Kad įsivaizduotumėte apytiksliai, kiek žurnalų buvo leista 1918-1940 m. Kaune, tai grubiais paskaičiavimais iš to, ką mes turim savo fonde, jų buvo apie 390 pavadinimų. Žinoma, vienu metu leidžiamų žurnalų buvo žymiai mažiau, nes minimas skaičius yra per visą minėtą laikotarpį. Be to, kai kuriuos leidinius pagal formatą ir leidimo periodiškumą mes dabar vadiname žurnalais, o leidybos metu kai kurie jų labiau atitiko laikraščių paskirtį arba buvo vadinami laikraščiais“, – sako KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys.
Pasikeitus laikmečiui, Kaune žurnalų leidžiama ženkliai mažiau, o per pastarąjį dešimtmetį daugelio jų leidyba net ir buvo sustabdyta. Tiesa, tarp gerųjų pavydžių vienintelis profesionaliojo meno žurnalas „Nemunas“, kurio leidybą vėl pavyko atnaujinti jo redaktorei ir leidėjai, kaunietei rašytojai Erikai Drungytei.
Nebeliko Kaune leistų žurnalų „Gunda“, „Elitas”, „Fantastikos detektyvai“, žurnalas moterims „Laima“ pavirto į „Laimę” ir leidybos koncerno „Žurnalų leidybos grupė“ leidžiamas Vilniuje (kaip ir žurnalas „Žmonės“). Kaune šios leidybos grupės darbuotojai tebeleidžia žurnalus „Ji“, „Edita“, „Naminukas“, o Naminuko leidykla leidžia žurnalą „Pagunda“. „Kaune taip pat yra „Flinto“ leidybos grupė leidžianti žurnalus „Flintas“, „Musė pusė“, „OHO klasė“, „Nykštukas“ ir kt., Kaune taip pat leidžiami buvusio „Ūkininko patarėjo“ spaudos koncerno leidiniai „Meisteris“, „Mano ūkis“, „Rasos“. Kaune kuriamas istorijos ir kultūros žurnalas „Žiemgala“, žurnalas „Tremtinys“, buvo leistas „Laisvės kovų archyvas“. Kaune leidžiami ir medicinos žurnalai „Farmacija ir laikas“, „Sveikatos žinios“, „Medicina visiems“. Studentai leidžia žurnalą „Savas“ ir t.t.“, – šiuo metu Kaune leidžiamus žurnalus vardija A. Surblys.
Natūralu, kad dabar Kaune tiek žurnalų, tiek laikraščių leidžiama mažiau, nes leidybos centras persikėlė iš Laikinosios sostinės į sostinę Vilnių. Parodoje „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ buvo apžvelgta tik dalis žurnalų, kurie buvo su gražiais dailininkų kurtais viršeliais. „Į parodą dar neįtraukiau tų žurnalų, kurių viršelių autorių nepavyko išaiškinti bei tų, kurie gražiais arba kažkuo įsimintinais viršeliais nepasižymėjo. Prie neįtrauktų į parodą žurnalų ir tokie solidūs leidiniai, kaip „Vairas“, „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Kultūra“ ir daug kitų“, – parodai atrinktų žurnalų argumentaciją dėstė jos sudarytojas A. Surblys.
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Kaune leisti žurnalai, kuriuos verta paminėti dėl iliustratyvumo ar jų viršelius kūrusių dailininkų:
Aitvaras, liberalus iliustruotas dvisavaitinis satyros žurnalas, leistas 1927-1928 m. Kaune. Redaktorius ir leidėjas Jonas Juozas Burba.
Akademikas, tautinės krypties dvisavaitinis iliustruotas studentų žurnalas, leistas 1933-1939 m. Kaune. Leido studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“.
Amatininkas, tautiškos krypties dvisavaitinis žurnalas, leistas 1934-1940 m. Kaune. Iki 1939 m. pabaigos jį leido Lietuvos verslininkų sąjunga, nuo 1940 m. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Aš ir Jūs, pramoginis žurnalas, leistas 1931-1932 m. Kaune. Red. P. Kupčiūnas, direkcija E. Škliaras.
Aš esu visur, antifašistinis mėnesinis politikos, meno, ūkio ir mokslo žurnalas, leistas 1935 m. Kaune. Red. – leid. Valys Drazdauskas ir Petras Velička.
Ateities spinduliai, 1918 m. ėjo kaip mėnesinis ateitininkų mokslo, visuomenės ir literatūros žurnalas. 1929 12 20-1940 05 mėnesinis jaunesniųjų moksleivių žurnalas, įsteigėjas, red. – leid. Juozas Keliuotis, nuo 1932 m. faktiškuoju redaktoriumi buvo Bernardas Brazdžionis.
Ateitis, mėnesinis moksleivių žurnalas, leistas moksleivių ateitininkų sąjungos Kaune.
Atspindžiai, iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas 1920-1923 m. Kaune.
Baras, literatūros mėnesinis žurnalas, leistas 1925 m. Kaune, red. Faustas Kirša.
Dienovidis, literatūros, meno ir kultūros mėnesinis iliustruotas žurnalas, leistas 1938-1940 m. Kaune.
Draugija, literatūros, mokslo ir politikos katalikiškas žurnalas.
Foto mėgėjas, foto mėgėjų sąjungos 1933-1934 m. Kaune leistas žurnalas. Redagavo Petras Babickas.
Gairės, iliustruotas meno ir literatūros žurnalas, leistas 1923-1924 m. Kaune, spausdintas Berlyne. Redaktorius Kazys Puida, leido menininkų kooperatyvas „Gairės“.
Gaisai, vietoj „Gairių“ 1930-1931 m. Kaune leistas meno ir literatūros žurnalas. Redaktorius Kazys Puida, nuo 1930 m. Nr. 5 – Vincas Krėvė.
Galerija, tarptautinis fotografijos ir filmų mėnesinis žurnalas, kurio lietuviškoji laida rengta Kaune 1937-1938 m. Žurnalo lietuviškosios laidos redaktoriumi – leidėju buvo Jakovas Šakovas.
Gamta, Lietuvos gamtininkų draugijos 1936-1940 m. Kaune leistas gamtos mokslų žurnalas.
Geležinkelininkas, 1935-1940 m. Kaune leistas Lietuvos geležinkelių tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos žurnalas, kurio redaktoriumi buvo Kazys Kemežys.
Genys, 1940-1941 m. Kaune leistas žurnalas priešmokyklinio amžiaus vaikams. Žurnalo redaktoriumi buvo Liudas Dovydėnas.
Gimtasai kraštas, Šiaulių kraštotyros draugijos 1934-1943 m. leistas, Kaune spausdintas ir P.Bugailiškio redaguotas kraštotyros žurnalas.
Granitas, 1930 m. Kaune išleistas literatūros almanachas, kuriam viršelį ir vinjetes piešė dailininkas Aleksandras Šepetys.
Jaunimas, liberalaus jaunimo mėnesinis žurnalas, tarpukaryje leistas Lietuvos jaunimo sąjungos savarankiškai ir kaip laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ priedas (1932-1933).
Jaunoji karta, Jaunosios Lietuvos sąjungos 1928-1940 m. Kaune leistas žurnalas.
Jaunoji Lietuva, 1923-1930, 1932 m. Kaune korporacijos „Neo-Lithuania“ leistas tautinės krypties jaunuomenės žurnalas, atgaivintas kaip moksleivijos žurnalas 1935-1940 m. Uždarius aukštesniosiose mokyklose ideologines organizacijas, 1933-1934 m. žurnalo leidimas buvo nutrūkęs.
Jaunųjų pasaulis, liberalus 1930-1934 m. Kaune leistas žurnalas, redaktorius ir leidėjas Juozas Kazys Beleckas.
Kariūnas, pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos kariūnų iliustruotas žurnalas, leistas 1932-1940 m. Kaune.
Keturių vėjų pranašas, Keturi vėjai, avangardistinis futuristinis literatūros žurnalas, leistas Kaune. „Keturių vėjų pranašas“ išėjo 1922 m. vasario 16 d., šį žurnalo „Keturi vėjai“ prieš numerį išleido jo sumanytojas Kazys Binkis, pasitelkęs Juozą Petrėną (slapyvardis Petras Tarulis) ir Saliamoną Šmerauską (rašėsi Saliu Šemeriu).
Lietuvos filatelistas, lietuvių filatelistų mėnesinis žurnalas, leistas 1924 m. Kaune. Redaktoriumi rašėsi prof. Eduardas Volteris, fakt. red. Juozas Matukas.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos komiteto biuletenis, periodinis informacinis leidinys parodos reikalais, leistas 1925, 1928 ir 1930 m. Kaune. Išėjo 6 numeriai. 1925 ir 1928 m. leidinių redaktorius Vincas Kemežys, leidėjas Parodos komiteto spaudos biuras. 1930 m. žurnalą redagavo ir leido Parodos komiteto spaudos biuras.
Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis, leistas 1934-1940 m. Kaune, išėjo trys numeriai (1934, 1937 ir 1940 m.). Pirmąjį ir antrąjį metraščio numerį redagavo Vincas Kemežys ir Justas Paleckis, trečiąjį redagavo Vytautas Alantas. Pirmojo metraščio numerio viršelio (plunksna mėlyna fone) autorius dailininkas Petras Kalpokas, trečiojo – dailininkė Konstancija Petrikaitė-Tulienė, į kaligrafiškai užrašytą žurnalo pavadinimą įkomponavusi Vilniaus simbolį, kaip ženklą to fakto, kad Lietuvai gražintas Vilnius ir Vilniaus kraštas.
Meno dienos, mėnesinis teatro, muzikos, dailės ir kino žurnalas, leistas 1934 09-1936 06 Kaune. Redaktorius – leidėjas Stasys Grigaliūnas. Ėjo vietoje 1927-1934 m. leistų „7 meno dienų“. Išėjo 23 numeriai.
Meno kultūra, savaitinis meno kritikos žurnalas, leistas 1928 ir 1930 m. Kaune. 1928 m. leidėja ir ats. red. buvo Ona Pleškevičaitė-Lubickienė. 1930 m. leidėju buvo Lietuvių spaudos platinimo draugija, o redaktoriumi Pranas Lubickas (pats daug rašęs į žurnalą Viktoro Pravdino slapyvardžiu), ats. redaktoriumi Pranas Jasas.
Milda, švietimo, kultūros problemoms skirtas žurnalas, leistas 1924 m. Kaune. Redaktorius Kastantas Kristutis, o leido Švietimo ir kultūros draugija „Milda“.
Moksleivių varpai, mėnesinis moksleivių žurnalas, leistas 1925-1929, 1933 ir 1939-1940 m. Kaune. 1934-1936 m. vietoj „Moksleivių varpų“ buvo leidžiamas „Moksleivis“. 1925-1929 m. „Moksleivių varpus“ leido Lietuvos moksleivių „Varpo“ sąjungos centro valdyba, redaktorė Agota Strimaitytė ir redakcinė komisija. 1933 m. leidėjas Jurgis Paknys, redaktorius Titas Briškaitis, 1933 m. Nr. 2-3 atsakingu redaktoriumi rašėsi Julius Būtėnas. 1939 m. gegužės mėnesį atgaivinto žurnalo redaktoriumi buvo Balys Paramskas, o leido studentų „Varpo“ draugija.
Mokslo dienos, moksleivių mėnesinis iliustruotas žurnalas, leistas 1937 01 31-1940 06 Kaune. Leido Lietuvių mokytojų sąjunga. Redaktorius Leonas Kuodys. Redakcija ir administracija buvo įsikūrusi „Pažangos“ rūmų penktame aukšte, Laisvės al. 29.
Moteris, moterims skirtas visuomenės, kultūros žurnalas, leistas 1920-1940 m. Kaune (tik 1920 m. Nr. 1 išėjo Vilniuje). Leido Lietuvos katalikių moterų draugija. Redaktorės : Nr. 1-2 redaktorė Stasė Ladigienė, po to žurnalą redagavo Redakcijos komisija, 1922-1925 – Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1926 – Ona Labanauskaitė, 1927 – vėl Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1931-1932 – Ona Gaigalaitė-Beleckienė. Nuo 1933 m. sausio 1 d. iki 1936 m. spalio 1 d. vyriausia „Moters“ redaktore buvo Elena Repčytė-Starkienė, nuo 1936 m. Nr. 10 redaktorė Janina Drungaitė, nuo 1938 m. Nr. 9 – Rožė Jatulytė-Petrušauskienė, nuo 1939 m. Nr. 4 – Elena Repčytė-Starkienė, nuo 1940 m. Nr. 5/6 vėl Janina Drungaitė.
Moteris ir pasaulis, Lietuvos moterų tarybos iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas 1937-1940 m. Kaune. Redaktorė Pranciška Pikčilingienė.
Moters magazinas, populiarus žurnalas moterims, leistas spaudos avantiūristo Stasio Šiugždos. Išėjo vienintelis 1937 m. birželio 12 d. numeris, kurio viršelyje žavi rūkanti moteris nukopijuota iš žurnalo „Kinas“ (Kinas.-1934, gruod. 1 (Nr. 1), p. 11), o jame ši iliustracija atsirado iš nenurodyto užsienio žurnalo.
Motina ir vaikas, priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatai skirtas iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas 1929-1940 m. Kaune. Leido „Lietuvos vaiko“ draugija. 1929 m. redaktorės Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė ir Marija Nemeikšaitė. 1930-1935 m. atsakinga redaktore rašėsi Marija Nemeikšaitė, o redagavo komisija: Aldona Birutavičienė, Marija Nemeikšaitė ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (pastaroji buvo faktiškoji redaktorė). Nuo 1935 m. Nr. 7/8 redaktorė Marija Nemeikšaitė (be redakcinės komisijos).
Mūsų dienos, liberalus iliustruotas dvisavaitinis žurnalas, leistas 1927-1928 m. Kaune, spausdintas Rygoje, su daugiaspalvėmis iliustracijomis. Redaktorius Kazys Binkis.
Mūsų menas, muzikos, teatro, dailės ir kino dvisavaitinis žurnalas, leistas 1937-1938 m. Kaune. Redaktorius leidėjas Antanas Makačinas.
Mūsų Vilnius, Vilniui vaduoti sąjungos žurnalas, leistas 1928 11-1938 12 Kaune. 1928-1929 m. mėnesinis, 1931-1933 m. dekadinis, 1934-1938 m. dvisavaitinis žurnalas. Redaktoriai Vincas Uždavinys (1928-1935), Antanas Juška ir Petras Babickas (1936-1938). Tai buvo oficialieji redaktoriai, o apie faktiškuosius redaktorius žinios prieštaringos. Žurnalas nustotas leisti 1938 m. pabaigoje uždarius Vilniui vaduoti sąjungą.
Naujas žodis, liberalios krypties, nepartinis žurnalas, leistas 1925-1926 m. Rygoje ir 1926 m. (nuo Nr. 17) – 1933 m. Kaune. Iki 1927 m. redaktoriumi ir leidėju buvo J. Paleckis. 1927 m. birželio 17 d. įsteigta „Naujo žodžio“ bendrovė nuo 1927 m. liepos 27 d. (Nr. 12/13) ėmėsi „Naujo žodžio“ (po to ir kitų šios bendrovės leidinių) leidybos. 1929 m. viduryje „Naujo žodžio“ bendrovė susijungė su „Meno spaudos“ bendrove, turėjusią „Meno“ spaustuvę ir „Grafikos“ cinkografiją ir susiformavo pirmasis Lietuvoje spaudos koncernas.
Naujoji spaktyva, satyros ir humoro mėnesinis žurnalas, leistas 1938-1939 m. Kaune. Leidėjas Mečys Ugianskas, redaktorius Simas Miglinas.
Radijo bangos, vienkartinis numeris, išleistas 1931 m., savaitinis žurnalas, leistas 1933-1934 m. Kaune. Redaktorius – leidėjas Vytautas Valys.
Saulutė, 1925-1931 m. Kaune leistas žurnalas vaikams. Šio žurnalo spalvingų viršelių autorius dailininkas Kazys Šimonis, faktiškai formavęs viso žurnalo estetinį vaizdą.
7 meno dienos, teatro, muzikos, dailės, kino, knygų, sporto ir radijo žurnalas, leistas 1927 10-1934 04 Kaune. Daugiausiai vietos skyrė teatrui ir muzikai. Įkurtas Boriso Dauguviečio iniciatyva. Redaktoriai Adolfas Dirgėla (1927-1932), Viktoras Dineika (nuo 1932). Nuo 1934 09 vietoj „7 meno dienų“ leistos „Meno dienos“.
Skautų aidas, skautų organizacijos žurnalas, leistas 1923-1924 m. Biržuose, Šiauliuose, 1924 11-1940 06 12 Kaune. Iš pradžių ėjo nereguliariai, nuo 1931 m. dvisavaitinis, nuo 1933 m. mėnesinis.
Skynimai, 1933 m. Kaune leistas ir Vinco Krėvės redaguotas literatūros žurnalas.
Spaktyva, satyros ir humoro žurnalas, leistas 1924 05 01-1934 05 Kaune. 1926 ir 1929 m. mėnesinis žurnalas, 1927 m. ėjo du kartus per mėnesį, kitais metais leistas nereguliariai. Leidėju-redaktoriumi iš pradžių buvo Bronius Balčiūnas, o nuo 1924 m. Nr. 2 Pranas Viktoras Būdvytis. 1931 m. redaktoriumi lieka Pr.V. Būdvytis, o leidėjas Pranas Klimaitis.
Sveikata ir darbas, mėnesinis ligonių kasų ir socialinio draudimo žurnalas, leistas 1934-1940 12 15 Kaune.
Vapsva, mėnesinis satyros ir humoro žurnalas, leistas 1929-1933 m. Kaune. Leido „Naujo žodžio“ bendrovė, vėliau pasivadinusi „Žodžio“ bendrove. Redaktorius Jonas Šimkus, o nuo 1932 m. Juozas Šimukėnas.
Vasario 16-oji, vienkartiniai leidiniai Vasario 16-ajai paminėti. Išleisti 1922, 1927-1933. Leido Lietuvos šaulių sąjunga.
Vėpla, dvisavaitinis humoro žurnalas, leistas 1928-1929 m. Kaune. Redaktorius Henrikas Blazas. Leidėjas J. Jablonskis.
Vyturys, žurnalas vaikams, leistas 1931 ir 1935-1940 m. Kaune. Iki 1938 m. mėnesinis, vėliau dvisavaitinis. 1935-1940 m. leido „Lietuvos vaiko draugija“. 1935-1938 m. redaktore buvo Marija Nemeikšaitė, talkinama redakcinės komisijos, 1939-1940 m. – redaktorius Domantas Čibas.
Žiburėlis, iliustruotas žurnalas vaikams, leistas 1920-1944 m., iš pradžių Jurbarke, po to Kaune. 1920-1923 m. „Žiburėlį“, leistą Jurbarke, leido ir redagavo A. Giedrius. Kaune žurnalą leido Lietuvos Raudonasis kryžius. Oficialiais redaktoriais buvo A. Giedrius (1924 m. Nr. 1-4), R. Šliūpas (1924 m. Nr. 5-1932 m.), A. Petrikas (1933-1935 m. Nr. 9), St. Zobarskas (1935 m. Nr. 10-1939 m. Nr. 2, J. Alekna (1939 m. Nr. 3-1940 m. Nr. 11), A. Garmus (1940 m. Nr. 12-19), St. Zobarskas (1941-1944 m.). Faktiškasis redaktorius nuo 1924 m. Nr. 5 iki 1935 m. Nr. 5 buvo V. Šoblys (likusio laikotarpio faktiškieji ir oficialieji redaktoriai sutapo).
Žvaigždutė, katalikiškas žurnalas vaikams, leistas 1923 02-1940 06 Kaune. Iki 1930 m. mėnesinis, vėliau ėjo dukart per mėnesį. Leido Lietuvos katalikų blaivybės draugija, po to vienuoliai jėzuitai, „Maldos“ bendrovė, Katalikų veikimo centras.
Straipsnis yra iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“ skirtomis lėšomis.
