Visiems pakilus nuo kalėdinių stalų, metas atsigręžti į gražiausią šios šventės puošmeną – Kalėdų eglę. Šiemet DELFI skaitytojai balsavo ir siūlė įtraukti į rinkimus gražiausią, mieliausią didmiesčio ar mažesnio miestelio pagrindinę Kalėdų eglę. Atėjo laikas pažiūrėti į rezultatus ir paskelbti gražiausių eglučių TOP 10 didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose.
Šiemet DELFI portalas buvo paskelbęs du balsavimus dėl gražiausių Lietuvos Kalėdų eglių. Vienas skirtas didesnių miestų žaliaskarių rinkimams, kitas – mažesnių. Į didesnių miestų kategoriją pateko Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Mažeikiai, Jonava ir Utena.
Mažesnių miestų kategorijoje rungėsi: Raseinių, Kelmės, Neringos, Palangos, Birštono, Jurbarko, Rokiškio, Anykščių, Šalčininkų, Širvintų, Kretingos, Plungės, Lazdijų, Akmenės, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, Pasvalio, Zarasų, Vilkaviškio, Varėnos, Ukmergės, Trakų, Telšių, Švenčionių, Šilalės, Rietavo, Radviliškio, Prienų, Tauragės, Tytuvėnų ir Kupiškio miestai.
Pernai gražiausios eglės titulą surinkusi 42 proc. visų balsų pelnė Vilniaus eglė.
TOP 10 didesnių miestų gražiausių eglių:
1. Kaunas (36 proc.)
Už Kauno Kalėdų eglę balsavo 36 proc. balsavusių. Ji gerokai aplenkė Vilniaus eglutę. Šiemet Kauno eglė suformuota iš karkaso ir į jį sumautų eglių šakų, papuoštų plastiko šiaudeliais, kurie atrodo tarsi pusnys. Toks ir buvo pagrindinis eglės kūrėjos Jolantos Šmidtienės tikslas – sukurti apsnigtos eglės įspūdį, todėl ant jos buvo kabinami ne žaislai, ne žvaigždės, o plastiko šiaudeliai, kurių faktūra primena sniegą.
2. Vilnius (23 proc.)
Antra vieta atiteko Vilniaus Kalėdų eglei, už kurią balsavo 23 proc. balsavusių. Beje, pernai Vilniaus eglutė buvo išrinkta gražiausia ne tik Lietuvoje, bet ir pelnė pripažinimą ir simpatijas visoje Europoje.
„Laikas“ – taip pavadinta Vilniaus Katedros aikštėje stovinčios eglės meninė kompozicija. Žvelgiant iš paukščio skrydžio, ji atrodo lyg stilizuotas laikrodis. Keturios šviečiančios kompozicijos – tai dinamiški stilizuoti laikrodžio krumpliaračiai–snaigės. Kiekviena jų pulsuoja atitinkamo laikrodžio krumpliaračio tempu ir trumpam sustoja kas 15 minučių, o pati kalėdinė eglė kas valandą sumirksi tiek kartų, kiek tuo metu yra valandų.
Tradicinio Kalėdų miestelio, kuris supa pagrindinę miesto eglę, vidinėje erdvėje šiais metais yra įrengtos specialios lankytojams skirtos poilsio salelės su staliukais. Tai dvylika šviečiančių romėniškų skaičių, simbolizuojančių valandas: nuo I iki XII, pagal laikrodžio rodyklę ratu juosiančių visą Kalėdų eglę.
3, 4. Jonava ir Marijampolė (po 7 proc.)
Trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Jonavos ir Marijampolės Kalėdų eglės, už kurias atiduota po 7 proc. balsų. Nuo pirmos ir antros vietų šie miestai gerokai atsilieka. Jonavos miesto centre stūksanti žaliaskarė tai – gyvais eglišakiais papuoštas 12 m aukščio metalinis eglės karkasas. Ant eglišakių sudėtos lemputės, girliandos. Eglė dekoruota žaisliukais sidabrinės, auksinės ir raudonos spalvos formuojant juostą aplink eglutę, taip pat plastikinės baltos girliandos, o viršūnėje – įkomponuota šviečianti žvaigždė.
Marijampolės centrinėje J. Basanavičiaus švyti septyniolikos metrų aukščio žaliaskarė, padabinta eglišakėmis, žiemiškomis dekoracijomis ir žaismingai šviečiančiais mėlynaisiais elniais. Aikštėje ir šalia jos šviečia rutulių kompozicijos, tad eglė nėra vienintelis šventinis akcentas.
5, 6, 7. Klaipėda, Panevėžys, Mažeikiai (po 6 proc.)
Penktą, šeštą ir septintą vietas dalijasi Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių Kalėdų eglės, surinkusios po 6 proc. balsavusių balsų. Jas nuo trečios vietos skyrė vos vienas procentas balsų.
Klaipėdos eglė – 12 metrų aukščio žaliaskarės grožio nuspręsta neslėpti po spindinčiais žaislais, mat tokių, gyvų eglių Lietuvos miestų pagrindinėse aikštėse vis mažiau. Į pagrindinę Teatro aikštę per 2 tonas sverianti eglė atkeliavo iš uostamiesčio gyventojų Raimondos ir Dariaus Kivilių kiemo, kur augo daugiau nei 40 metų. Dovana miestui tapusi žaliaskarė tapo ir pagrindiniu kalėdinio miestelio akcentu.
Panevėžyje, Laisvės aikštėje esanti pagrindinė miesto eglė pasipuošė įvairiaspalvėmis konfeti primenančiomis puošmenomis – jos pasikartoja ir Laisvės aikštėje, ir prie fontanų. Burbulų formos šviesų instaliacijos sukuria karnavalo įspūdį. Šventėms besipuošiančio Panevėžio pagrindinė idėja – pažerti karnavalo nuotaiką po visą miestą.
Mažeikiuose miesto Kalėdų eglė tradiciškai stovi Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje. kartu su ja Mažeikiuose sužibo dar viena miesto puošmena – Kalėdų medis.
8, 9. Šiauliai ir Utena (po 4 proc.)
Šiauliai ir Utena dalijasi aštuntą ir devintą vietas gražiausių žaliaskarių rinkimuose. Už abu miestus balsavo po 4 proc. balsavusių. Šiauliuose šiemet pagrindinės miesto eglutės viršūnę puošia geltona saulė. Šiaulių Kalėdų simbolio aukštis siekia 17 metrų, ją puošia 500 blizgančių burbulų ir 200 šviečiančių snaigių. Eglutę juosia šviečianti dekoracija, vaizduojanti pagrindinius architektūrinius Šiaulių miesto objektus.
Uteniškiai savo eglutės turėjo laukti bene ilgiausiai – ji įžiebta sekmadienį, gruodžio 9 d. Ji sužibo šalia Utenos kultūros centro, o šalia eglutės, be kalėdinio miestelio, įsikūrė ir kreivų veidrodžių namelis.
10. Alytus (2 proc.)
Alytaus Rotušės aikštėje esanti žaliaskarė papuošta minimalistiškai: ant jos sukabinti balti angelų sparnai. Visa Rotušės aikštės instaliacija kuria išties šventinę nuotaiką. Gatvėse žiba ant stulpų pakabinti simboliniai žibintai. Ši žaliaskarė surinko mažiausiai, du procentus, visų balsavusių balsų.
TOP 10 mieliausių Kalėdų eglių mažuosiuose miestuose:
1. Širvintos (19 proc.)
Pačią mieliausią Lietuvos gyventojai išrinko Širvintų eglę. Už ją balsavo 19 proc. balsavusių. Šiemet Širvintų eglė pelnė daug simpatijų. Norėta sukurti ir paprastą, bet kartu ir ypatingą, subtilią, pasaką atspindinčią, apie namų šilumą ir jaukumą kalbančią eglutę, jaukų, meile artimam (vaikui, mamai, tėvui, seneliui, kaimynui…) alsuojantį miestą.
2. Jurbarkas (11 proc.)
Antrąją vieta pelnė Jurbarko eglė, už kurią balsavo 11 proc. balsavusių. Gruodžio 8-osios vakarą surengtoje šventėje šimtais lempučių nušvito prie Kultūros centro tokiais pat raudonais, kaip miesto herbas, bumbulais papuošta natūraliai auganti eglė. Jos įžiebimą šimtai jurbarkiečių sutiko įspūdingu fejerverkų šou.
3, 4. Tauragė ir Kretinga (po 8 proc.)
Trečią ir ketvirtą vietas dalijasi Tauragės ir Kretingos Kalėdų eglutės, už kurias balsavo po 8 proc. balsavusių.
Tauragės žaliaskarė papuošta dideliu, raudonu kaspinu iš lempučių, o Kretingos centre pastatyta dvylikos metrų aukščio eglė išpuošta šviečiančiais baltais nubėgančiais masyviais lietaus lašais ir sidabru žėrinčiomis girliandomis bei veidrodiniais burbulais. Kitoje eglės pusėje taip pat lemputėmis spindintis Kalėdų senelio krėslas, ant kurio prisėsti gali visi norintieji. Ši vieta taip pat jau tapo pamėgta fotografuotis.
5. Šalčininkai (7 proc.)
Šalčininkų kraštas poetiškai dar vadinamas Šalčios žeme. Turtingos istorijos regionas šiemet didžiuojasi ir didinga egle – pagrindinėje miesto aikštėje iškilo 14,5 m aukščio Šalčios karalienė, nutvieksta 1,5 tūkst. lempučių. Šalčininkų eglė pelnė 7 proc. balsavusių balsus ir užėmė penktą vietą eglių rinkimuose.
6. Kelmė (5 proc.)
Šeštąją vietą užėmė Kelmės Kalėdų eglė, už kurią balsavo 5 proc. balsavusių. Šiemet Kelmės Kalėdų eglutė papuošta iš girliandų padarytomis širdelėmis, kurios kviečia mylėti ir būti mylimais.
7, 8. Raseiniai ir Rokiškis (po 4 proc.)
Raseinių ir Rokiškio eglės dalijasi septintą – aštuntą vietas, surinkusios po 4 proc. balsų. Raseinių eglę puošia sidarbrinės, blizgančios dekoracijos ir daug lempučių.
Rokiškio eglė kiek kitokia: Rokiškis šiemet eglę susikalė, ir miestui tai nieko nekainavo. Prie Rokiškio krašto muziejaus įžiebta originali – iš medinių lentų padaryta – Kalėdų eglė, kurios aukštis siekia 15 metrų. Ji sukurta XIX amžiaus dievdirbio Liongino Šepkos kūrinių motyvais. Bet negalima sakyti, kad tai netikra eglė, nes lentos – eglinės.
9, 10. Akmenė ir Šilalė (po 3 proc.)
Akmenės ir Šilalės Kalėdų eglės dalijasi devintą – dešimtą vietas. Akmenės eglę puošia lemputės, papuošimai ir per visą eglę keliomis juostomis perjuostas raudonas kaspinas.
Šilalėje 12 metų aukščio medį suformavo iš tikrų eglės šakų ir papuošė gėlių motyvų girliandomis. Jos simbolizuoja besiskverbiančius gyvybės ir gerumo daigus, gimimo stebuklą. Aukštyn kylančios šviečiančios augalų šakelės „užprogramuoja“ miestui augimą, klestėjimą, kilimą į naujas aukštumas.
Įsižiebus elektrinėms Kalėdų eglės girliandoms, nušvito ir Kalėdų senelio namelio langai – šventiniai personažai kvietė vaikus rašyti laiškus Kalėdų seneliui, išsakyti jam slapčiausius savo norus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
