Dėl porą dienų trunkančios ligos galima netekti metų darbo stažo | Kas vyksta Kaune

Dėl porą dienų trunkančios ligos galima netekti metų darbo stažo

delfi.lt 2018/12/09 14:07

Net sirgdami lietuviai kartais keliauja į darbą. Vienos priežasčių – alga ir kaupiamas darbo stažas. Štai gaunantieji minimalų atlyginimą ir pasiėmę nedarbingumo lapelį gali likti be pilnų metų darbo stažo, pranešama INIT žinių reportaže.

Jei sergame ir negalime eiti į darbą, valstybė tokiu atveju kompensuoja 80 proc. mūsų uždirbamos algos. Tačiau daugelis gyventojų, uždirbantys minimalią mėnesio algą (MMA) gali nežinoti, kad pasiėmus nedarbingumo lapelį nukentės jų kaupiamas darbo stažas.

„Dėl stažo skaičiavimo yra taip, kad pensijų draudimo stažas yra vienas iš vardiklių, nuo kurio po to priklauso pensija. Jis yra skaičiuojamas pagal sumokėtas įmokas, kurios sumokamos nuo žmogaus algos ar tos kompensuojamosios pajamos. Tai jei žmogaus alga yra minimali, ligos išmoka jam kaip ir visiems kitiems yra 80 proc. buvusios algos, yra apribojimai tiek minimumas tiek maksimumas, ir už tas dienas kai, jis serga ir kai jam skaičiuojama 80 proc. algos, tai ir yra skaičiuojama tarsi įmokos būtų mokėtos nuo 80 proc. nuo minimalios mėnesio algos.

Jeigu žmogus, sakykime, tris dienas sirgo, tai stažas bus sukauptas ne 3 dienų, o 80 proc. nuo 3 dienų. Tai stažas bus nepilnai vieni metai o kažkokia procentine dalimi mažesnis, priklauso kiek dienų sirgo ir tas dienų skaičius bus 20 proc. sumažintas“, – INIT televizijai komentavo vyriausioji „Sodros“ patarėja Julita Varanauskienė.

Įvedus „Sodros“ grindis, kuomet mokamos įmokos būtinai nuo minimalios algos, net jei ir žmogus uždirba mažiau, iškyla tam tikras paradoksas. Tokie žmonės sirgdami teoriškai gauna didesnis pajamas nei dirbdami.

„Jeigu mes kalbame apie žmones, kurie uždirba mažesnę negu minimalią mėnesio algą ir darbdavys už juos sumoka papildomą įmoką, nes yra toks reikalavimas, gali būti ir taip, kad žmogus, pavyzdžiui, uždirba pusę minimalios mėnesio algos, tarkim 200 eurų, jo ligos išmoka jau būtų skaičiuojama 80 proc. nuo 400 eurų. Tokiu atveju, tokiems žmonėms išeina, kad jie teoriškai sirgdami gauna didesnes pajamas nei dirbdami“, – pastebi J. Varanauskienė.

„Sodros“ vyriausioji patarėja primena, kad išmokos mokamos tik nuo oficialios algos, tad atlyginimus gaunantys šešėlyje gali likti ir su mažesne pensija, ir mažesnėmis išmokomis.

„Tarkim žmogus gauna atlyginimą į rankas, kuris kelis kartus viršija minimalią, bet jo rodoma alga yra tik minimali, tai reikia suprasti, kad jo ligos išmoka 80 proc. bus skaičiuojama nuo oficialios algos“, – sako ji.

INIT televizija gatvėje apklausė žmones, ar šie žinojo, kad gaunant minimalias pajamas ir pasiėmus nedarbingumo lapelį, mažėja darbo stažas. Apie tai žinojo viena iš apklaustųjų, kiti teigė nežinantys, tačiau nenorintys apkrėsti kolegų ima nedarbingumo pažymėjimus.

„Sodra“ informuoja, kad susirgus už pirmąsias 2 ligos dienas 80–100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo 3 nedarbingumo dienos „Sodra“ moka 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką. Susirgus vaikui nuo pirmos ligos dienos „Sodra“ moka 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.

Ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos: minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis yra 6,02 Eur, o maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis: 64,21 Eur, slaugant vaiką – 68,22 Eur.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų mėnesinį darbo užmokestį gauna apie 151 tūkst. darbuotojų. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 eurų.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA