Daugėja beatodairiškai išmetamų pavojingų atliekų: kalta ir savivaldybė | Kas vyksta Kaune

Daugėja beatodairiškai išmetamų pavojingų atliekų: kalta ir savivaldybė

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, o joms išvežti reikėtų daugiau kaip 8 tūkst. vilkikų. Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema šalyje turi trūkumų, todėl atsiranda sąlygos atliekų tvarkytojų piktnaudžiavimui, rodo LR Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“. Institucijos atstovų teigimu, gerokai pasitempti turėtų tiek gyventojai, tiek didžiosios savivaldybės.

„Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Todėl šias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Tačiau audito metu nustatėme, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – Valstybės kontrolės pranešime cituojamas Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Auditorių surinktais duomenimis, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kt. – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis. Deja, gyventojai ne visas atliekas rūšiuoja, o savivaldybės nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų, kaip nurodė M. Milčiūnas, Kauno ir Vilniaus savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra du kartus mažiau nei turėtų būti.

Valstybės kontrolės atliktas auditas taip pat parodė, kad savivaldybių samdomi pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų. Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip potencialiai daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytus maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.

Kaip aiškinama pranešime, visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ir šalinantys pavojingąsias atliekas, privalo turėti garantą, kuris užtikrintų atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju. Jo suma apskaičiuojama įvertinus atliekų tvarkymo kainas garanto išdavimo metu, o jei atliekų kiekis ir numatoma jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų.

Tokiu atveju pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis. 2012–2017 m. trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2 542 t nesutvarkytų pavojingųjų atliekų – joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. Eur.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA