Daugėja beatodairiškai išmetamų pavojingų atliekų: kalta ir savivaldybė

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, o joms išvežti reikėtų daugiau kaip 8 tūkst. vilkikų. Pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema šalyje turi trūkumų, todėl atsiranda sąlygos atliekų tvarkytojų piktnaudžiavimui, rodo LR Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“. Institucijos atstovų teigimu, gerokai pasitempti turėtų tiek gyventojai, tiek didžiosios savivaldybės.

„Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Todėl šias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Tačiau audito metu nustatėme, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – Valstybės kontrolės pranešime cituojamas Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Auditorių surinktais duomenimis, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kt. – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis. Deja, gyventojai ne visas atliekas rūšiuoja, o savivaldybės nevykdo savo įsipareigojimų: 42 proc. jų nesurenka pavojingųjų atliekų tiesiogiai iš gyventojų, kaip nurodė M. Milčiūnas, Kauno ir Vilniaus savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių yra du kartus mažiau nei turėtų būti.

Valstybės kontrolės atliktas auditas taip pat parodė, kad savivaldybių samdomi pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, kurios neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų. Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip potencialiai daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytus maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.

Kaip aiškinama pranešime, visi atliekų tvarkytojai, naudojantys ir šalinantys pavojingąsias atliekas, privalo turėti garantą, kuris užtikrintų atliekų sutvarkymą veiklos nutraukimo atveju. Jo suma apskaičiuojama įvertinus atliekų tvarkymo kainas garanto išdavimo metu, o jei atliekų kiekis ir numatoma jų tvarkymo kaina nurodoma neteisingai, atsiranda rizika, kad garanto suma nepadengs visų realių atliekų tvarkymo kaštų.

Tokiu atveju pavojingąsias atliekas tenka tvarkyti valstybės lėšomis. 2012–2017 m. trys atliekų tvarkytojai nutraukė veiklą ir paliko 2 542 t nesutvarkytų pavojingųjų atliekų – joms sutvarkyti iš šalies biudžeto gali tekti sumokėti apie 3,5 mln. Eur.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Karas dėl šimto Kauno apylinkių kaimų: klausimų daugiau nei atsakymų

Kauno gimnazijos direktoriaus pavaduotojui - fantastiškas karjeros šuolis

Į laisvę lygtinai paleisto žudiko policija ieško kaip dingusio be žinios

Skaidri ir sklandi būsto nuoma: ką turi žinoti nuomotojas ir nuomininkas?

Šventiniai savaitgaliai nesibaigia: miestą užvaldys Europos paveldo dienos

Grybauti išėjęs kėdainiškis dingo be žinios

Kauno klinikų aikštelėje nusidriekė gyva žmonių eilė (papildyta)

V. Matijošaitis pravėrė naujųjų savo rūmų duris: kainavo dvigubai brangiau, nei planuota

Pradėtos naujo rinktinės trenerio paieškos: susitiko su pirmu kandidatu

Kaune į kojas dėjęs nusikaltėlis vis dar laisvėje, Kalėjimų departamentas ramina gyventojus