Trečiadienį paaiškėjo, kad elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams kitąmet turėtų augti apie 15 proc. Pasak Kainų komisijos pirmininkės Ingos Žilienės, galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti penktadienį, o galimybių mažinti kainų augimą yra nedaug.
„Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15-20 proc., tačiau komisija turėtų priimti sprendimą dėl atskirų (vartotojų – BNS) pogrupių penktadienį. Kainų augimas būtų 8-9 centai už kubinį metrą“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Žilienė.
BNS žiniomis, pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kubą, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų. Abonentinis mokestis jiems nesikeis.
Pasak I. Žilienės, verslui dujų kainos turėtų augti apie 15 proc. Kainų komisijos pirmininkės teigimu, pagrindinė dujų brangimo priežastis yra žaliavos brangimas.
Elektra galėjo brangti dar labiau
„Elektros vartotojams kaina irgi augtų apie 15 proc., priklausomai, ar tai yra vidutinė ar žema įtampa. Pagrindinė augimo priežastis yra elektros kaip žaliavos įsigijimo kaina“, – aiškino I. Žilienė.
Pasak jos, penktadienį dar galimos tam tikros korekcijos, „tikimės kad į mažąją pusę, bet tai neturėtų būti labai ženklūs pokyčiai“, nes galimybių sumažinti kainų augimą, jos žodžiais, beveik nėra.
Visgi, elektra vartotojams nuo kitų metų turėtų pabrangti kur kas mažiau, nei galėjo, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, vienos kilovatvalandės kaina didės apie 1,7 cento.
Pasak jo, jau priimti institucijų sprendimai padėjo sutaupyti vartotojams apie 80 mln. eurų, tačiau daugiau rezervų mažinti kainas beveik nėra.
Galimybės sumažinti kilimą jau išsemtos
„Kainų komisija savo kompetencijos ribose reguliuojamoje dalyje šiai dienai yra suskaičiavusi beveik visas būtinąsias sąnaudas (…) Šiai dienai manau, kad resursai yra išsemti. Bet iš Vyriausybės ir Seimo pusės buvo priimti svarbūs sprendimai jau praėjusiais laikotarpiais – „NordBalt“ jungtis, GIPL jungties pradėtas įgyvendinimas, „LitPol Link“, – sakė I. Žilienė.
Kainų komisijos pirmininkei pritaria ir Saulius Skvernelis. Pasak jo, galimybės dar labiau sumažinti elektros ir dujų kainų augimą iš esmės išsemtos, sako premjeras. Premjeras kartoja, kad iki šiol priimti institucijų sprendimai jau leido sumažinti energijos brangimą.
Premjeras pabrėžė, kad valstybė gali daryti įtaką tik reguliuojamai kainos daliai, o žaliavų kainų augimas, lemiantis ir kainų augimą galutiniams vartotojams, Vyriausybei nepavaldus.
„Tai, ką padarė Kainų komisija ir Energetikos ministerija iki šios dienos, leido padaryti viską, kad tai, kas priklauso nuo mūsų, – reguliuojama kainos dalis, – nesikeistų, o dėl nereguliuojamos, tai valstybės įsikišimas net teorinis negalimas (…) Reguliuojamos dalies, kai šiandien patikinta, rezervai yra išsemti. Reguliuojama dalis, kas nuo mūsų priklauso, padaryta viskas, kad nekiltų, arba kiltų simboliškai“, – po Vyriausybės pasitarimo, kuriame nagrinėtos energijos kainos vartotojams, sakė S. Skvernelis.
Kainų komisija šią savaitę ketina paskelbti galutines – 15 proc. didesnes elektros ir dujų kainas vartotojams 2019 metams.
Pastarąjį kartą elektra vartotojams brango 2013 metais, vėliau kasmet pigo. Dujos pigo nuo 2014 metų, kai Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė nuolaidą, tačiau jai pasibaigus, pernai liepą brango 5-8 proc. Šių metų pradžioje jos vėl pigo beveik 8 proc., tačiau tik mažiausiems buitiniams vartotojams, naudojantiems dujas maistui ruošti.
