Ar žinote, kad 1923 m. Kaune vyrams ir moterims kartu maudytis paplūdimiuose buvo draudžiama, o nepaklusniesiems taikyta administracinė bauda iki 1 tūkst. litų ar net grėsė mėnesio laisvės atėmimas? Sunku įsivaizduoti, tačiau sovietiniais metais po Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios didžiuoju altoriumi buvo įrengta suomiška pirtis, kuria naudojosi miesto nomenklatūrininkai! Šias ir daugiau įdomybių sužinosite neseniai atnaujintame nemokamame Kauno apskrities viešosios bibliotekos el. žinyne „Kaunas: datos ir faktai“.
Apie jį išsamiau pasakoja el. žinyno sumanytoja ir kūrėja Dalia Giniuvienė bei projekto vadovas, istorikas Mindaugas Balkus.
„Pristatome atnaujintą prieš 11 metų parengto žinyno versiją lietuvių, anglų bei vokiečių kalbomis. Siekiame, kad Kauno istorija domėtųsi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio svečiai. Kviečiame į Kauną!”, – kalbėjo D. Giniuvienė.
El. žinyno ašis – svarbiausios Kauno istorijos datos ir faktai, atrinkti iš įvairių visuomenės gyvenimo sričių nuo seniausių laikų iki šių dienų: miesto savivaldos raidos, visuomeninių organizacijų steigimosi, pramonės įmonių kūrimosi, svarbių objektų statybos ir kt. Datos ir faktai suskirstyti pagal istorijos laikotarpius, pvz., „Kaunas nuo ištakų iki LDK žlugimo“, „Kaunas Rusijos carų valdžioje“, „Antrosios Lietuvos Respublikos laikotarpis“ ir kt.
Žinynas primins, kad 1812-aisiais, Kaune gyveno vos 3 tūkst. žmonių, o 2017-aisiais – jau apie 293 tūkst.
Skiltyje „Amžininkai apie Kauną“ rasite rusų kilmės dailininkės Marianos Veriovkinos (Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino sesuo) 1909–1910 m. atsiminimus apie Kauną, pasirodžiusį jai nepaprasto grožio miestu. Jos manymu, tai stebuklinga vieta, prilygstanti Venecijai, Amsterdamui, Paryžiui: „Bet Dieve, Dieve, kas per grožis! Ir linijos, ir spalvos, ir formos, ir kompozicija erdvėje, – pastaroji tokia, kad nieko panašaus nesu regėjusi. Dėl to, kad Kaunas yra tvirtovė, visi namai žemi, išskyrus bažnyčias ir kažkokius staiga aukštyn šaunančius namus, netikėtus, baugius, it netikėtos bauginančiai ryškios dėmės. Gatvės virsta į dangų, nuo kalno žemyn skrieja namai. (…) Namas žmogaus ūgio, ir vienas tęsiasi per visą gatvę. (…) Užtikrinu tave, Kaunas – lobis dailininkui.“
Istorikas M. Balkus akcentavo naujas el. žinyno rubrikas: „Teminiai maršrutai“, „Įdomybės“ bei „Testai“.
Kauniečiams ir miesto svečiams parengti 2 teminiai maršrutai: „Kauno miesto dvarai ir dvareliai“ (45 km) ir „Lietuvos valstybingumo ženklai Kaune“ (9 km). Maršrutus įveikti įdomu ir vienam, ir su bičiulių kompanija.
Skiltyje „Įdomybės“ pateikiama galybė intriguojančių faktų: „XIX a. Aleksoto tiltas buvo vadinamas „ilgiausiu pasaulyje“, nes juo pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą prireikdavo net 13 dienų. Ši keistenybė paaiškinama tuo, jog kairiajame krante galiojo Grigaliaus, o dešiniajame – Julijaus kalendorius.“
Dar viena įdomybė: „Dabartinis V. Krėvės prospektas sovietiniais metais vadinosi Centriniu bulvaru, tačiau gyventojai dėl didelių balų ir nesutvarkytos aplinkos gatvę praminė „centriniu purvynu“, – mat ne vienas į ją įžengęs tiesiog palikdavo įklimpusius purve batus.
Savo žinias apie Kauną kviečiama pasitikrinti skiltyje „Testai“.
