Paskelbtas savivaldybių indeksas: Kaunas – ketvirtoje vietoje | Kas vyksta Kaune

Paskelbtas savivaldybių indeksas: Kaunas – ketvirtoje vietoje

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf. 2018/11/19 11:28
Asociatyvi / Kaunas.lt nuotr.

Jau septinti metai tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į priekį išsiveržė Klaipėda. Klaipėda pirmą vietą užsitikrino dėl žemesnių mokesčių, mažiausios skolos, čia pigiausiai iš didžiųjų savivaldybių kainuoja savivaldybės administracijos išlaikymas, efektyviai valdomas turtas ir švietimo infrastruktūra. Taip pat Klaipėdoje žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių gaunančių socialines pašalpas. Kaunas atsidūrė ketvirtojoje vietoje, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto pranešime spaudai.

Jų pateiktais duomenimis, Kauno miesto savivaldybei skirta 4 vieta didžiųjų savivaldybių indekse (52 balai iš 100). Nors „Transporto“, „Švietimo“ ir „Administracijos“ sritys įvertintos geriau nei vidutiniškai, užsitikrinti aukštesnę poziciją sutrukdė prastesni rezultatai „Investicijų ir plėtros“ ir „Mokesčių“ srityse.

Aukštą vertinimą „Administracijos“ srityje pelnyti padėjo palyginti nedidelis užimtų pareigybių skaičius 2017 m. (tūkstančiui gyventojų teko 2,2 pareigybės administracijoje, vidurkis – 2,5 pareigybės tūkstančiui gyventojų). Savivaldybė laiku neišnagrinėjo 4,4 proc. gyventojų prašymų. Tai mažiau nei vidutiniškai (6,8 proc.). Prastesnį savivaldybės vertinimą lėmė neefektyviai valdomas turtas, skelbiama LLRI.

Pagal savivaldybės pateiktus duomenis, 2017 m. Kauno miesto savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 4102 kv. m patalpų ploto lyginant* su 3456 kv. m vidurkiu. Kaune vienam gyventojui teko didžiausias nenaudojamų patalpų plotas – net 182 kv. m. Tačiau pagirtina tai, kad galiojo net penkios viešo-privataus sektoriaus bendradarbiavimo sutartys – daugiausiai tarp didžiųjų savivaldybių.

Savivaldybė atsiliko pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. 2017 m. TUI siekė 4022 eur gyventojui (vidurkis – 5347), tačiau augimas buvo vienas didžiausių* – 576 eur lyginant su 272 eurų vidurkiu. Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat buvo mažesnis – 2124 eur lyginant su 2235 eur vidurkiu.

Nors investiciniai rodikliai įvertinti prasčiau, ekonominio aktyvumo rodikliai įvertinti įvairiai – 2017 m. Kauno mieste buvo daugiau* veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų – 48,3 (vidurkis* – 45,9), išduota daugiausiai statybos leidimų tūkstančiui gyventojų* – 5,7 (vidurkis – 4,3), tačiau mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus – 41,3 tūkstančiui gyventojų (vidurkis – 43,8). Balų nepridėjo ir teisminiai procesai dėl Konkurencijos įstatymo 4 str., ginančio sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidimo.

Kauno miestas taip pat pasižymėjo palyginti dideliais žemės mokesčių tarifais ir sąlyginai aukštomis vidutinėmis verslo liudijimo kainomis, siekusiomis 344 eurus lyginant su 275 eurų vidurkiu. Aukštesnį balą Kauno miesto savivaldybei leistų pasiekti didesnis konkursų viešojo transporto maršrutams skaičius, mažesnė mokestinė našta gyventojams ir verslui, spartesnis savivaldybės skolos mažinimas, mažesnės išlaidos savivaldybės išlaikymui, efektyvesnis nekilnojamojo turto valdymas, praneša LLRI.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA