Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės termometrai rodo, kad šalies ekonomika jau yra įkaitusi. Tuo metu karščiavimo simptomų nepastebinti Finansų ministerija parengė biudžetą, kuris ūkį pakaitins dar labiau.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, ministerijos požiūris gali būti paveiktas politinio ciklo, t.y. kitąmet vyksiančių savivaldybių tarybų, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų.
Valstybės kontrolės biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi įspėja, kad neteisingai nustačius ūkio temperatūrą ir skyrus netinkamus vaistus, ekonomikos sveikata gali sušlubuoti.
Jai pritaria ir Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis. Jis sako, kad šiuo metu ekonomikos skatinti dar labiau nereikia.
Požiūrio skirtumai
Dėl reikalingų fiskalinių priemonių nesutariama, nes institucijos skirtingai vertina tai, kokioje ekonominio ciklo stadijoje šiuo metu yra Lietuva.
Finansų ministerijos vertinimu, šiemet potencialus ir realus BVP augimas atitiks vienas kitą ir sieks 3,4 proc. Tuo metu kitąmet potencialus BVP augimas turėtų siekti 3,7 proc., o realus – 2,8 proc.
„Kitaip tariant, ekonomikos perkaitimo nėra, jo nereikia slopinti biudžeto pertekliumi“, – paaiškino N. Mačiulis.
Valstybės kontrolės manymu, BVP augimas savo potencialą jau viršija. Jie prognozuoja, kad 2019 metais potencialus BVP augimas sieks vos 2,8 proc.
Auga virš potencialo
A. Kuniyoshi DELFI sakė, kad Lietuvos banko, Europos Komisijos ir Valstybės kontrolės vertinimai 2019–2020 metams rodo labiau įkaitusią ekonomiką nei Finansų ministerijos.
„Skelbdama 2019 metų biudžetų projektus Finansų ministerija nurodė, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 metais sudaro atitinkamai 2,4, 1,5 ir 0,7 proc. potencialaus BVP.
Valstybės kontrolės vertinimu, produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2018–2020 metais sudaro atitinkamai 2,3, 2,3 ir 2,0 proc. potencialaus BVP. Lietuvos banko ir Europos Komisijos prognozėse nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo sudarys atitinkamai 2,8, 2,4 ir 2,2 bei 2,8, 2,0 ir 1,1 proc. potencialaus BVP“, – dėstė ji.
A. Kuniyoshi paaiškino, kad šiuo metu stebimi disbalansai darbo rinkoje, mažinantys Lietuvos potencialą, yra žemas nedarbo lygis, vis sparčiau kylantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjanti darbo pasiūla, bedarbių turimos kvalifikacijos ir kompetencijų neatitiktis darbo rinkoje.
„Tiek potencialaus BVP augimas, tiek produkcijos atotrūkis nėra faktiškai stebimi dydžiai. Vertinant 2019 metus daugumos institucijų konsensusas yra ties 2,2 proc. potencialaus BVP dydžio produkcijos atotrūkiu“, – apibendrino ji.
Netinkamų vaistų rizika
Dėmesys į ekonomikos temperatūra atkreiptas ir Valstybės kontrolės išvadoje dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.
„Patikimi produkcijos (realaus BVP) atotrūkio nuo potencialo (potencialaus BVP) įverčiai yra būtina prielaida laiku vykdyti tinkamą fiskalinę politiką. Realaus BVP atotrūkio nuo potencialaus BVP rodiklis, parodantis šalies verslo ciklo padėtį, yra neatsiejama fiskalinės drausmės taisyklių dalis.
Tačiau praktikoje susiduriama su dideliu produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčių neapibrėžtumu dėl kurio kyla rizika nustatyti netinkamą ūkio temperatūrą.
Potencialus BVP yra ne stebimas, bet modeliuojamas rodiklis, kurį sudaro pagrindiniai gamybos veiksniai: darbas, kapitalas, bendras gamybos veiksnių našumas. Taikant skirtingus modelius ir prielaidas gaunami nesutampantys įverčiai. Jie ypač nepastovūs mažos atviros Lietuvos ekonomikai su trumpa ciklinių svyravimų istorija ir daugybe struktūrinių lūžių“, – rašoma dokumente.
Išvadoje dar pastebima, kad esant dideliam ūkio temperatūros nustatymo neapibrėžtumui kyla rizika skirti netinkamą gydymą.
„Netiksliai diagnozuojant šalies ūkio temperatūrą yra grėsmė paskirti netinkamą gydymą, nes, ekonomikai šylant, skiriami vieni „vaistai“, jai šąlant – kiti.
Ekonomikai šylant, labiau apribotas valdžios sektoriaus išlaidų augimas veiktų kaip vėsinimo procedūra, todėl neleistų laikinas ciklines pajamas paversti nuolatinėmis išlaidomis. Ekonomikai šąlant, papildomas šildantis skatinimas padėtų užtikrinti visuomenės stabilią gyvenimo kokybę: išsaugoti esamas darbo vietas, išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį.
Neteisingai nustačius ūkio temperatūrą ir vietoj anticiklinių skiriant prociklinius vaistus, cikliniai ligos simptomai tik sustiprėtų, laukiamas rezultatas būtų priešingas numatytam ir keltų papildomą riziką ekonomikos sveikatai“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Ką daryti reikia
T. Šiaudvytis DELFI sakė, kad praėjusiais metais ekonomika perėjo į pakilimo fazę, t.y. būseną, kai visi darbo ir kapitalo ištekliai yra išnaudojami beveik maksimaliai.
„Tokioje fazėje papildomas ekonomikos skatinimas naudos duoda nedaug ir gali padidinti disbalansus ar prisidėti prie infliacijos spartėjimo“, – sakė ekonomistas.
„Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi tiek užsakymų ir klientų, kad visiškai išnaudoja turimus darbuotojų ir įrangos pajėgumus, tai už papildomus užsakymus, ji gali prašyti didesnės kainos.
Jei klientas daugiau mokėti nesutiks, įmonė nieko nepraranda, nes užsakymų ir taip turi pakankamai, o jei sutiks – gaus papildomos naudos.
Aišku, įmonė gali bandyti pasamdyti daugiau darbuotojų, tačiau, esant dabartiniam darbuotojų trūkumui, tai nebus lengva, o ir darbo užmokesčio naujas darbuotojas gali paprašyti nemažo“, – lygino T. Šiaudvytis.
Lietuvos banko ekonomistas pabrėžė, jog esant tokiai ekonominei situacijai, dar labiau skatinti ekonomikos nereikia. Vietoje to reikia didinti jos augimo potencialą, t.y. siekti, kad papildomus užsakymus įmonės galėtų prisiimti ne didindamos kainas, o sėkmingai samdydamos naujus darbuotojus, atnaujindamos technologinę įrangą.
„Samdyti naujus darbuotojus būtų lengviau, jei dabartinį jų trūkumą sumažintų prislopusi emigracija arba aktyviau į darbo rinką įsitraukiantys vyresni ir jauni žmonės. Investuoti į naują įrangą skatintų palankesnė ir stabilesnė verslo ir makroekonominė aplinka. Galiausiai technologiniam vystymuisi reikia gerai išsilavinusių žmonių, taigi ir geresnės švietimo sistemos“, – aiškino jis.
T. Šiaudvytis dar nurodė, kad Lietuvos banko ir Europos Komisijos vertinimu, šalies BVP nuo savo potencialo yra atitrūkęs maždaug 2–3 proc.
„Šis atotrūkis nėra didelis, nes per praėjusio dešimtmečio ekonomikos bumą BVP nuo potencialo buvo atitrūkęs apie 10 proc. Šiuo metu pagrindiniai disbalansai, prisidedantys prie minėto atotrūkio, yra darbo rinkoje. Vis dėlto ekonomikai esant pakilime, būtina ne tik produktyviai investuoti, tačiau kartu ir išmintingai vykdyti fiskalinę politiką bei rūpintis rezervais sunkesniems laikams“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
