„Vaučerių“ sistema skinasi kelią realizacijos link. Ketvirtadienį susitikę ministerijų ir Vyriausybės atstovai šį klausimą aptarė detaliau. Linkstama link to, kad ja galėtų naudotis visi Lietuvos gyventojai, būtų tik ribojamas įsigyjamų kuponų kiekis. O prekybininkai ir ūkininkai turėtų kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų įrašyti į prekyviečių sąrašą, kuriose galima atsiskaityti kuponais.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad po vakarykščio susitikimo, kuriame dalyvavo atstovai iš Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, pradėjo aiškėti, kas galės naudotis „vaučeriais“, kur juos galės įsigyti, kokios parduotuvės galės pardavinėti prekes už „vaučerius“.
Svarstoma ir apie popierinius „vaučerius“, ir apie nuolaidas SMS žinute
Pirmiausia, kaip DELFI teigė S. Malinauskas, sutarta, kad pradžioje nereikėtų riboti, kas gali pasinaudoti šia sistema. Svarstyta, kad jei „vaučeriais“ galės pasinaudoti tik mažesnes pajamas gaunantieji, reikės papildomos apskaitos sistemos. O taip pat norima įvertinti, ar apskritai sistema būtų populiari. Dėl to apsispręsta, kad „vaučeriais“ galėtų pasinaudoti visi, tik būtų ribojamas jų kiekis.
„Dabar kyla klausimų, ar tai populiari sistema. Dėl to nusprendėme kol kas neriboti kam „vaučeriai“ turėtų būti skiriami, tačiau pasižiūrėti, kaip tai veiktų. Tad kiekvienas norintis galėtų įsigyti. Dabar dar skaičiuojama, kokį skaičių kuponų galėtų įsigyti ir kokia būtų taikoma nuolaida. Jei visų „vaučerių“ nenupirktų, tai tie pinigai liktų biudžete. Nėra taip, kad neperka ir vis tiek iš biudžeto išeina pinigai“, – DELFI komentavo S. Malinauskas.
Planuojama, kad „vaučerius“ bus galima įsigyti tiek popierine, tiek skaitmenine forma. Svarstoma, kad popierinę versiją būtų galima įsigyti ne tik Lietuvos pašte, bet ir pačioje prekybos vietoje. Dėl skaitmeninės versijos diskutuojama apie tokias alternatyvas kaip registracija į informacinę sistemą, SMS žinutės, mobilios programėlės.
„Popierinių „vaučerių“ platinimo vietų gali būti daug: tai ir tos pačios vietos, kur žmonės ateina apsipirkti. Taip pat galvojama apie skaitmeninę alternatyvą tiems, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais. Žmogui, kuris turi išmanų telefoną, galbūt kai kuriais atvejais pakaktų išsiųsti SMS žinutę, gauti nuolaidos kodą ir juo pasinaudoti. Pavyzdžiui, iš prie darbo stovinčio ūkininko autobusiuko perki šviežią mėsą, tau pakanka išsiųsti 7 eurus kainuojančią SMS, gauti kodą, kurio vertė bus 10 eurų. Nežinau, ar būtų koks mokestis mobiliesiems operatoriams, viskas dar yra svarstoma. Bet yra ir kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, informacinė sistema. Būtų panašiai kaip su vaiko pinigais. Pasiėmęs tapatybės kortelę vieną kartą užsiregistruoji sistemoje, o apsiperkant parodai tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą. Taip pat galėtų būti kokia mobili programėlė. Pats ūkininkas galėtų turėti mobilią programėlę, kur pažymi kiek kartų šį mėnesį tau pritaikyta nuolaida. Tai tų techninių sprendimų yra labai daug“, – apie diskutuojamus techninius sprendimus papasakojo jis.
Į prekyviečių sąrašą tik atitinkant kriterijus
Kaip teigia S. Malinauskas, šiuo metu Žemės ūkio ministerija ruošia kriterijų sąrašą, kuriuos atitikus smulkusis prekybininkas ar ūkininkas galėtų būti įtrauktas į sąrašą prekyviečių, kur galima atsiskaityti „vaučeriais“. Teigiama, kad į sąrašą būtų įtraukiamos ne tik stacionarios parduotuvės, bet ir mobilios ūkininkų parduotuvės.
„Žemės ūkio ministerija sako, kad tikrai norime ir galėtume ne tik per „vaučerius“ skatinti šeimos ūkius ir verslus, bet turime ir kitas priemones. Ministerija yra suplanavę lėšų, kad tokių vietų atsirastų. Tai gali būti nedidelės parduotuvės, bet tai taip pat gali būti mobilios parduotuvės. Nežinau, kokia tiksliai tai suma, tam galima būtų panaudoti ir Europos Sąjungos lėšas.
Žemės ūkio ministerija turi paruošti labai aiškią tvarką. Verslininkai, ūkininkai, šeimos, kas nori pradėti veiklą pildo paraiškas dėl paramos, jeigu jie turi parduotuves ar prekybos vietas tai pildo paraišką, kad įtrauktų į „vaučerių“ sistemą. Kiekvienas, kas norėtų šioje sistemoje dalyvauti, gali kreiptis. Jeigu atitiks kriterijus, kuriuos detaliai įvardys Žemės ūkio ministerija, prekyvietė bus įtraukiama į sąrašą. Sąrašas bus administruojamas centralizuotai ir vieningai. Tada bus koks skiriamas ženklas ant durų ar ant kasos, kad gyventojai žinotų, jog ten galima atsiskaityti „vaučeriu“, – teigia premjero patarėjas.
Pasak jo, sąrašo idėja kilo todėl, kad pasigirdo komentarų iš kai kurių verslininkų ir asociacijų, kad jiems ši sistema nebus naudinga ir joje jie nenorėtų dalyvauti. Tad taip būtų suteikiama galimybė sistemoje dalyvauti tik tiems, kas iš tikro norėtų dalyvauti.
Tiesa, tada kyla rizika, kad tam tikroje vietovėje gali nebūti nei vienos parduotuvės ar ūkininko, kuris norės pardavinėti savo prekes už kuponus. S. Malinausko teigimu, tokią bėdą iš dalies spręstų mobilios ūkininkų parduotuvės.
„Tai pradėtume visos Lietuvos mastu, žiūrėtume kiek norinčių ir kaip tai veikia. Į sąrašą bet kuriuo metu galėtų jungtis naujos prekybos vietos. Jeigu bus labai daug norinčių, mes apsidžiaugsime, nes tikslas toks, kad tokių vietų būtų maksimaliai daug.
Kitas dalykas – veikia ekonominė logika. Jeigu yra žmonių, kurie norės ta sistema naudotis, labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau atsiras verslininkas, ūkininkas, kuris tą poreikį konkrečioje vietoje patenkins. Be to, mes siūlome, kad tai nebūtų tik stacionarios parduotuvės, kad galėtų ūkininkai važinėti, jei turi mobilias parduotuves. Jei nutiktų taip, kad vis dėlto kažkur Lietuvoje neatsirastų šeimos verslų ar ūkininkų, kurie „vaučeriais“ norėtų pardavinėti, tokiu atveju reiktų laukti, kol atsirastų tokia prekyvietė ar važiuoti pirkti toliau. Kito kelio nėra, valstybė savo parduotuvių tinklo steigti neplanuoja“, – DELFI sako premjero patarėjas.
DELFI primena, kad „vaučerių“ sistema kol kas susilaukia nemažai kritikos iš ekonomistų ir kitų mažmeninės prekybos rinkos analitikų. Kritikuojama idėja, jog mokesčių mokėtojų pinigais bus suteikiamos išskirtinės sąlygos vieniems verslo atstovams. Taip pat svarstoma, kad sistema gali būti sudėtinga, apkrauti papildoma biurokratine našta, o didelės naudos neduos, konkurencijos nepaskatins.
Vyriausybė laikosi pozicijos, kad „vaučerių“ sistema padėtų skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, padidintų konkurenciją, skatintų smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų verslą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
