Artėjant didžiosioms metų šventėms, kai į Kauną plūstelės šventinė dvasia, visiems neabejotinai maga sužinoti, kaip atrodys šiųmetė miesto puošmena – kalėdinė eglutė. Po metų pertraukos prie Kauno žaliaskarės kūrybinių darbų sugrįžusi menininkė Jolanta Šmidtienė portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams atskleidė miesto kalėdinės eglės išvaizdos detales bei leido žvilgtelėti į šventinės žaliaskarės gimimo užkulisius.
Įkvėpė įspūdžiai iš svetur
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet norisi kažko stebuklingo bei netikėto, kad prie Kauno kalėdinės eglutės priėję žmonės nustebtų klausdami savęs, iš ko visa tai padaryta..? Todėl šiemet kuriame sniegą ir pusnis. Prisipažinsiu, mane sužavėjo ir įkvėpė apsnigtų eglių vaizdas Karpatų kalnuose, Ukrainoje, kur vykau slidinėti. Eglės ten tarsi aprengtos baltomis skaromis, nepaliestos. Pastarąją viziją, gimusią pernai, – apsnigtas, sunkias, didelėmis pusnimis nukrautas šakas, planuoju įgyvendinti šiemet kurdama žaliaskarę Kaunui“, – šypteli J. Šmidtienė.
Pusnys, sako kūrėja, bus vienos iš pagrindinių miesto kalėdinės eglės puošmenų. „Kai sniegas pradeda tirpti, po šakomis formuojasi kristaliniai varvekliai. Pamėginsiu sukurti ir jų ispūdį. Šiųmetė Kauno žaliaskarė bus kitokia – be tradicinių žaisliukų. Joje dominuos natūralumas iš gamtos ir daug šviesų – šventinio miesto simbolio karkasas bus dengiamas eglių šakomis, lemputėmis, pusnų dekoracijomis.“, – pasakoja pašnekovė.
Sunaudos milijonus rinkoje neegzistuosiančio produkto
Pusnys laikinosios sostinės kalėdinei eglutei yra kuriamos vienkartinius skaidrius kokteilinius šiaudelius tarsi kilimą. Jų prireiks net 4 milijonų.
„Jau kitais metais bus uždrausta gaminti kokteilinius šiaudelius ir jais prekiauti. Didžiulė, 20 metrų siekianti eglė ir jai sunaudotų šiaudelių skaičius bus realybėje matomas įrodymas to, kiek šiaudelių Lietuvoje suvartojama vienos vasaros metu. Šventinė Kauno žaliaskarė įprasmins šią didžiulę krūvą, kuri yra išmetama ir nesurenkama, nerūšiuojama, nes šiaudeliai per sunkūs, jie tiesiog pasilieka gamtoje“, – švietėjiškus tikslus akcentuoja kūrėja.
Vizijoje – kontrastai tarp pasakos ir natūralumo
Žvelgiant į debesis, dažnai prieš akis iškyla įvairūs vaizdiniai – drambliukai, kiškučiai, voverytės ir daugelis kitų vaizdų, kuriuos įsivaizduojame regintys. Tokia pat iliuzija gali aplankyti žvelgiant ir į sniego pusnis, todėl apatinėje miesto kalėdinės eglės dalyje pusnys tarsi transformuosis į žmogaus dydžio gyvūnų ar personažų skulptūras, – prasitaria J. Šmidtienė.
Pasak menininkės, Kauno kalėdinę eglutę bus galima ne tik apžiūrėti iš visų pusių, kur jos šakas puoš sniego pusnų dekoracijos ir jau minėti varvekliai, bet ir užeiti į šventinio spygliuočio vidų. Čia vyraus žaluma, žėrinti lemputėmis. Aplink kamieną bus įrengtas suoliukas. Kaip ir anksčiau, bus galima palikti raštelius, laiškus Kalėdų seneliui, giminėms, draugams.
Laukia iššūkis
Paklausta apie tai, kas kuriant eglutę miestui šiemet sunkiausia, moteris sako, jog sudėtingiausia bus nuspręsti dėl žaliaskarės konstrukcijos detalių vaizdo ne vizualizacijose, o realybėje. „Veiksmas, artėjant finišo tiesiosios link, daugiau kaip savaitę virs lauke, kai bus sprendžiama, kur įdėti šakas, kaip ant jų pritaisyti pusnis ir kitus numatytus akcentus. Teks eiti prie kiekvienos svarbios smulkmenos ir galvoti, kaip visa tai nepriekaištingai realizuoti“, – netolimos ateities darbų vyksmo eigą vardija ilgametė Kauno kalėdinės eglės kūrėja.
Panašų iššūkį kaunietė menininkė sako jau patyrusi, kai Kaunui buvo kuriama „debesų“ eglutė. „Tuomet dėl kiekvieno dekoracijų linkio sprendžiau būdama įvykių sūkuryje realiu laiku. Labai panašus darbas manęs laukia ir šiemet. Kadangi kasmet viską kuriu kitaip, – širdelė šiek tiek dreba“, – atvirauja ji.
Kurti šventę miestui panoro daugelis kauniečių
Šiemet Kauno kalėdinės eglutės kūrėjus ne tik palaiko, bet ir darbais prisideda miesto benduomenių nariai – moksleiviai, darželinukai, moterų klubai, įstaigos, kolektyvai, netgi senelių globos namų gyventojai. „Visi nori prisidėti kurdami miestui šventę. Todėl nuvežame jiems tam tikrus žaliaskarės akcentus, kuriuos jie puošia“, – sako J. Šmidtienė.
Pagrindinius kūrybinius žaliaskarės darbus privaloma atlikti iki lapkričio 20 dienos, po to veiksmas persikels į Kauno rotušės aikštę, kur jau gruodį kauniečiai išvys maždaug keturis mėnesius trukusių idėjų įgyvendinimo rezultatą.
