Jau metai kaip kauniečių šeima neaugina savo keturmečio sūnaus. Nepaisant to, kad motina įvykdė visus reikalavimus, vaikas ir toliau lieka pas globėją.
Vaiko teisių specialistai teigia, kad vaiko negrąžina todėl, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, skelbiama „Init“ reportaže. Nors į situaciją sureagavusi parlamentarė Dovilė Šakalienė teigia, kad „ikiteisminio tyrimo faktas automatiškai netampa antrojo grėsmės lygio priežastimi“.
Beje, neseniai Kaune nuaidėjusioje Kručinskų istorijoje atomazga buvo kitokia – nors ikiteisminis tyrimas ir nebaigtas – vaikai grįžo į šeimą.
Vaikas globėjams atiduotas tiesiai iš darželio
Dabar jau penkerių vaikas pas globėjus buvo išvežtas tiesiai iš darželio, kai auklėtoja ant jo kūnelio pastebėjo mėlynes ir kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą.
„Darželyje auklėtojos pamatė mėlynes ir man buvo paliktas popierinis pranešimas, kad vaikas paimtas. Penktą valandą dar paskambino iš Vaiko teisių ir pasakė, kad vaikas paimtas, pranešimas paliktas darželyje ir nurodyta, kada galima skambinti. Pasakė, kad veža į ligoninę, paklausiau, ar galiu kartu važiuoti, pasakė „ne, jūs negalite važiuoti“, – pasakoja mama. – Prieš tai tame pačiame darželyje mano vaikas buvo prasiskėlęs antakį. Važiavome, vežėme vaiką siūti, o prieš siūnant primygtinai prašė, kad nesakytumėme, kad tai įvyko darželyje.“
Vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno skyriaus specialistai sutinka, kad mama įvykdė visus reikalavimus, tačiau vaiko grąžinti neskuba.
„Kiek žinau, dėl šio atvejo dar vyksta ikiteisminis tyrimas“, – „Init“ televizijai teigė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus l. e. p. vedėja Andželika Vežbavičiūtė.
Tiesa, neseniai Kaune nuaidėjusi Kručinskų istorija turėjo kitokią pabaigą – vaikai grąžinti į šeimą, nors ikiteisminis tyrimas vyksta. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė teigė, kad kiekvienas atvejis yra individualus. „Negalima lyginti nei vienos, nei kitos šeimos kaip lygiai tokios pačios“, – teigė A. Vežbatavičiūtė.
Vaikas pasidarė jautrus, kartoja, kad yra blogas
Oficialiame Vaiko teisių apsaugos tarnybos dokumente įvardijamos šios grėsmės vaikui: nerenovuotas dviejų aukštų nuosavas namas, po kambarius bėgiojančios katės, sportuoti skirta laipynė, laiptai.
„Buvo priekaištas, kad mažiausias miega ir uždarytos durys“, – įvardijo mama, kuri teigė, kad durys buvo uždarytos dėl to, kad jam netrukdytų nei žaidžiantys vaikai, nei namuose gyvenančios katės.
Jau metus pas globėjus gyvenantį sūnų aplankiusi mama ant jo kūno rado mėlynių ir pareikalavo pradėti tarnybinį patikrinimą. Vaiko globėja dėl sužalojimų tarnybų neinformavo, teigiama reportaže.
Mama teigia, kad atėmus mažylį jam atsirado ir daugybė psichologinių sutrikimų. Dabar jau metus su kitais asmenimis gyvenantis sūnus juos pradėjo vadinti tėvais, tapo jautrus ir nuolat kartoja esąs negeras berniukas. „Aš buvau blogas, dabar jau geras“, – vaiko žodžius įvardijo mama Evelina.
Šakalienė: šis įvykis – ne pagal naująjį įstatymą
Po to, kai šis reportažas ėmė sklisti internete, savo poziciją išdėstė ir parlamentarė Dovilė Šakalienė. Seimo narė teigia, kad šis įvykis įvyko prieš metus, kai galiojo dar senasis Vaiko teisių įstatymas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad šis atvejis įvyko prieš metus, taigi, ne pagal naująjį Vaiko teisių įstatymą, kuris įsigaliojo nuo š.m. liepos 1. Kaip tik taikant naująjį įstatymą Tarnyba gali – jau pirmąją jo įsigaliojimo dieną galėjo – atlikti grėsmės lygio nustatymą, ir nustačius, kad antrojo grėsmės lygio nėra (mama lankė pozityvios tėvystės kursus, o sportinė sienelė ar katinas namuose pagal naująją tvarką tikrai nėra grėsmė vaikui) mažyliui būtų saugu gyventi namuose“, – teigė D. Šakalienė.
Parlamentarė pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo faktas automatiškai netampa antrojo grėsmės lygio priežastimi. „Tad atsižvelgiant į tai, kad kitiems vaikams gyvenimas šiuose namuose laikomas saugiu – kyla klausimas, kodėl nuo liepos nepasinaudojama naujojo įstatymo teikiamomis galimybėmis ir nesprendžiama dėl berniuko grąžinimo namo, – svarstė D. Šakalienė. – Nesirengiu daryti spaudimo, tačiau tikiuosi, kad atsakymai iš atsakingos institucijos bus pateikti – esu tikra, ne man vienai tai labai rūpi.“
D. Šakalienės teigimu, vienas iš naujojo įstatymo tikslų buvo kuo tikslesnis grėsmės vaikui įvertinimas. „Kad tarnybos laiku pamatytų vaikus pavojuje, ir kartu nesiimtų perteklinių apsaugos priemonių ten, kur jų nereikia. Ministerijos paruošta grėsmės lygių nustatymo tvarka nepalyginamai detalesnė nei buvusi prieš tai, tad ji turėtų būti naudojama patikslinti ankstesnius kraštutinius sprendimus. Ir nebijoti jų pakeisti, jei grėsmės vaikui nėra“, – teigė D. Šakalienė.
daugiau naujienų skaitykite čia.
