Antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo Universiteto daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre vyko Lietuvos žurnalistų sąjungos inicijuota pirmoji vieša diskusija tema „Kokio visuomeninio transliuotojo (LRT) norime?“, kurios dalyviai vienareikšmiai teigė, jok dabartinės valdančiosios daugumos siūlomi LRT valdymo pokyčiai labai primena Vengrijos, Lenkijos ir kitų nuo demokratijos tolstančių valstybių praktikas.
„LRT išaušo patys sudėtingiausi laikai per pastaruosius dešimtmečius“, – diskusijoje sakė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė, Medijų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininkė, viena iš pirmosios LRT strategijos kūrėjų.
„Kas aiškiau negu aišku – tai scenarijai, kurie gresia mums kaip nedidelei valstybei. Prieš 2 metus kolegoms iš Vengrijos sakiau, kad Lietuva yra poliarizuoto pliuralizmo šalis, kurioje yra daug nuomonių, bet nėra radikalėjančių tendencijų. Po šių dviejų metų nuo tokio vertinimo jau susilaikau ir manau, kad situacija, į kurią mes dabar ateiname – nuo susidomėjimo finansine situacija, kurią bandoma ir galima pataisyti, pereinama prie valdymo keitimo – yra pati sudėtingiausia, kokia buvo ištikusi LRT per tuos beveik 3 dešimtmečius“, – kalbėjo ji.
Be kasdienės profesionalios žurnalistikos, pabrėžė ji, nėra kasdienės demokratijos, kaip ir be kasdienės demokratijos nėra profesionalios žurnalistikos.
„Mes, ko gero, dar nesupratome ir galutinai nesuvokėme, kas yra visuomeninis transliuotojas, kuris išsivysčiusiose, ilgas demokratijos tradicijas turinčiose valstybėse Vakaruose jau buvo pribrendęs ir užaugęs iki XX amžiaus pabaigos, kuomet į transliavimo lauką atėjo komerciniai transliuotojai. Ir tada visuomeninis transliuotojas labai aiškiai save pozicionavo kaip viešąją erdvę, kurioje yra viešasis gėris, kurį reikia tausoti, vertinti“, – pasakojo profesorė, pabrėždama, kad XXI amžius atėjo su savo iššūkiais.
VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius akcentavo, kad pastebi išaugusį politikų norą viską valdyti.
„Kuo sutvėrimas primityvesnis, tuo tiesmukiau jis nori valdyti. Kitaip sakant, jeigu degraduoja politinė kultūra ir visokių labai menkai išsilavinusių žmonių spiečiai ima spręsti mūsų gyvenimus, stebėtis čia nėra kuo“, – kalbėjo jis.
Tai, pasak jo, atrodytų kaip tvarkinga, įstatymų diktatūra paremta rusiško tipo postsovietinė valstybė. „Į televiziją politikai žiūri tik kaip į masių valdymo priemonę“, – sakė E. Aleksandravičius, todėl tokių veiksmų ir imasi.
Pasak A. Balčytienės, pasiekėme raudoną liniją ir vienintelis pozityvus rezultatas šioje situacijoje būtų nebent galimybės kalbėti, kas mums yra visuomeninis transliuotojas.
„Kas dabar vyksta, tai, man regis, atkartojami scenarijai, kurie įsitvirtinę ir veikia su labai didele „sėkme“ Vengrijoje, palengva slenka į Lenkiją ir kitas vidurio ir rytų Europos šalis. Vengrija, iš tiesų, yra ta šalis, kuri, galima sakyti, pateikė 12-15 žingsnių, kaip okupuoti valstybę pasitelkiant medijas, žurnalistines institucijas. Tai mane labai gąsdina. Lietuvoje šito kol kas dar nematome, bet potencialas bręsta“, – kalbėjo profesorė.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė akcentavo, kad nors visi pabrėžia 40 milijonų biudžetą, nutyli tai, kad LRT iš viso priklauso 7 kanalai, kuriuose – ir kultūros laidos, ir laidos tautinėms mažumoms. Tokios produkcijos, pasak jos, negali pasiūlyti nė vienas komercinis transliuotojas.
Ji atviravo iš valdžios atstovų pasigendanti elementarios pagarbos. „Labai jaučiasi Seimo narių noras, kad jie viską gali sutvarkyti“, – akcentavo LRT vadovė.
Pasak VDU profesoriaus E. Aleksandravičiaus, galia vadovaujamasi ne tik keičiant LRT, bet ir, pavyzdžiui, švietimo sistemą.
„Man, kaip universiteto žmogui, šita biurokratinė beprotybė atrodo kaip koks nacionalinio lygio sabotažas – centralizuoti, užvaldyti, nurodyti – patiems nerodant jokių intelektinių požymių. Tik galią“, – pabrėžė jis.
LRT vadovė kalbėjo, kad dabar labai svarbu reikalauti kuo platesnės diskusijos, kokio norime nacionalinio transliuotojo. „Norime diskusijos, viešumo, nuomonių įvairovės“, – vardijo ji.
Kad diskusijų dėl LRT ateities reikia, pabrėžė ir ilgametis LRT žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Vidas Mačiulis, kuris tikino, kad valdžia laikina, o žiniasklaida – amžina. Nors kolegos nebuvo tokios pozityvios nuomonės apie tai, kas vyksta. Jo kaunietis kolega LRT šiuo metu dirbantis Juras Jankevičius buvo linkęs labiau sunerimti ne tik dėl politikų spaudimo LRT, bet ir dėl pačios visuomenės abejingumo žodžio laisvės temoms. Jis paminėjo vieną iš savo neseniai sukurtų laidų „Klausimėlis“, kurioje dauguma žmonių labiau vertino privatumą, bet ne žodžio laisvę. Dauguma kalbėtojų įžvelgė realias grėsmes Seimo valdančiosios daugumos ketinimuose keisti LRT valdymą ir buvo įsitikinę, kad vienintelė priemonė prieš politikų kišimąsį į LRT valdymą – viešumas.
Politikų ketinimus dėl LRT kritikuoja ne tik Lietuvos žiniasklaidos organizacijos ir žurnalistai, bet ir Tarptautinis spaudos institutas, Europos transliuotojų sąjunga, Estijos visuomeninis transliuotojas, Latvijos televizija, UNESCO. Opozicija dar sausį kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama išaiškinti, ar Seimas, imdamasis tokio tyrimo, nepažeidė Konstitucijos.
Seimo laikinoji komisija LRT veiklai tirti pateikė išvadas ir pasiūlymus dėl visuomeninio transliuotojo pertvarkymo. Jei, remiantis išvadose pateiktais siūlymais, bus keičiamas LRT valdymas, kyla grėsmė, kad visuomeninis transliuotojas bus politizuotas. Apie visuomeninio transliuotojo situaciją, valdymą bei politikų siūlomus pokyčius diskutavo prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Auksė Balčytienė ir kiti VDU bendruomenės nariai, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius bei žiniasklaidos atstovai, kauniečiai žurnalistai Vidas Mačiulis, Juras Jankevičius, taip pat LRT vadovai: LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Diskusiją moderavo žurnalistė, portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorė Brigita Sabaliauskaitė.
