Kaune pristatytos urnos, sušvelninančios netekties skausmą – Kas vyksta Kaune

Kaune pristatytos urnos, sušvelninančios netekties skausmą

Organizatorių nuotr.

Ketvirtadienio vakarą Kauno galerijoje „Balta“, keramikė Kristina Alšauskienė pristatė savo autorinę urnų parodą „Nesibaigianti kelionė“. Dešimt keramikinių rankų darbo urnų galerijoje bus eksponuojamos iki spalio 31 d., o vėliau perkeltos į kapų dizaino ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Memorus“ urnų ekspoziciją.

„Senosiose civilizacijose gyvenimas ir mirtis buvo įvardinamos kaip neatskiriamos kosminio proceso stadijos. Šiuolaikinėje visuomenėje gyvenimo laikinumo suvokimas, pastebimai pakito. Šios urnos kurtos sušvelninti skausmą. Nuo idėjos gimimo iki jos išpildymo savo darbais noriu pasakyti, kad mirtis nereiškia baigties, todėl ir urnų kolekciją pavadinau „Nesibaigianti kelionė“. Tiek neįprastai šviesiomis spalvomis tiek forma laužančia stereotipinį mąstymą, norisi suformuoti ne tik naujas tendencijas, bet keisti atsisveikinimo sritį, padarant ją jaukesne, skoningesne, individualesne’’, – pasakoja keramikė K. Alšauskienė.

Savo kūriniuose būties esmę keramikė Kristina bandė atskleisti naudodama natūralias gamtines medžiagas. Klasikinių cilindro, ovalo, amforos formų urnos dekoruotos žemės spalvų glazūromis, prasminiais reljefiniais piešiniais. Pabrėžtinai grubiuose paviršiuose ar vos matomuose reljefuose galima įžvelgti samanos, augalo sėklos fragmentą. Nuosaikias urnų formas praturtina dangteliai, neretai užbaigiami puošniomis karūnomis, jautriais medžiagos persipynimais, stilingais akcentais.

Kapų dizaino ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Mamorus“ įkūrėja Eglė Balčiūnienė, pasakoja, kad keramikę Kristiną, sukurti urnų liniją pakvietė ne tik dėl jos išskirtinių gaminių bei turimos patirties, bet ir dėl jos domėjimosi gamtos ir žmogaus gyvenimo vienove, jos jautriu ir kiek poetišku žvilgsniu į sakralinį pasaulį.

„Kasmet vis daugiau žmonių, atsisveikinimui su artimu žmogumi, ieško skoningų unikalių, jaukių, o ne pramoniniu būdu pagamintų urnų, kurios labiau primintų meno kūrinį ir atspindėtų išėjusio žmogaus būdą. Gaminti jas iš keramikos mintis kilo prisimenant istoriją. Pirmieji moliniai indai su žmonių pelenais buvo rasti dar 7000m prieš Kristų, o nuo senovės Graikijos laikų kremuoti palaikus būdavo įprasta. Pelenai jau tais laikais buvo laikomi dekoratyvinėse spalvotose molinėse vazose. Taip pat, dauguma žmonių vertina natūralumą, o molis – natūralios kilmės medžiaga, „šilta“ bei jauki, skirtingai pvz. nei metalas ar granitas.

Urnos gamybos procese dalyvauja oras, vanduo, ugnis, žemė, t.y. visa natūrali mus supanti aplinka. Tačiau bene svarbiausia – pats procesas. Žmogiškojo ryšio ir šilumos, kuris perteikiamas nuo molio gabalo paėmimo, lipdymo ar žiedimo, iki gaminio išėmimo iš degimo indo ir perdavimo mirusiojo artimiesiems. Norėjosi sukurti ne tik individualaus dizaino lietuvišką gaminį, bet ir atsakingai kurtą, galvojant apie išėjusį žmogų, “- sako E. Balčiūnienė.

Kasmet Lietuvoje vis daugiau velionių artimųjų renkasi ne tradicinį laidojimo būdą, o kremavimo paslaugas, todėl poreikis urnoms ir kuo įvairesnėms, originalioms tik auga.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA